Vieningi dviejų greičių Europoje

Geriau blogai prekiauti, negu gerai kariauti, greičiausiai prie tokios išvados priėjo šešių Europos valstybių lyderiai prieš 63 metus Romoje, "Musei Capitolini" salėje, pasirašę dėl Europos Bendrijos įkūrimo.

Šios sutarties pasirašymas po Antrojo pasaulinio karo siekiančioms atsigauti ir užtikrinti savo saugumą Europos šalims buvo gyvybiškai svarbus, realiai tai buvo prasidėjusių bendradarbiavimo pastangų tęsinys, po to, kai nepavyko įkurti Europos Gynybos Bendrijos, jos sutarties neratifikavus Prancūzijai.

Todėl Belgija, Vakarų Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai davė pradžią Europos integracijai ekonominėje sferoje.

Ne taip senai, švęsdamos 60-metį visos ES narės, pasirašė Romos deklaraciją, kurioje teigiama, kad "veiksime drauge, kartais skirtingais tempais, o kur reikės – intensyviau, tačiau visada – judėdami ta pačia kryptimi".

Tačiau panašu, kad skirtingų valstybių judėjimo greičiai niekaip negali susilyginti.

Tačiau panašu, kad skirtingų valstybių judėjimo greičiai niekaip negali susilyginti.

Jau septyniolika metų kalbame apie tiesioginių išmokų suvienodinimą visų Bendrijos šalių žemdirbiams, tačiau jos vis dar skirtingos, nors pagal stojimo į ES aktą tiesioginės išmokos jau 2013 m. turėjo susilyginti visose valstybėse ir diskriminacija mūsų ūkininkų atžvilgiu jau seniai turėjo baigtis.

Taip pat stinga vienybės sprendžiant energetinių resursų klausimus, kai, neužtikrinant vienų valstybių narių saugumo, siekiama trumpalaikės ekonominės naudos kitoms.

Vienos svarbiausių pamatinių ES vertybių yra lygiateisiškumo ir naujų valstybių integracijos į bendrą ES erdvę principai, tačiau jų ir pasigendama.

Praėjusią savaitę Austrijos kancleris Sebastianas Kursas užsiminė, kad kai kurios ES narės galėjo pasirašyti slaptų sutarčių su vakcinų kompanijomis, kad gautų daugiau dozių, nei joms priklauso pagal bendrus bloko susitarimus, ir tai kelia didžiulį nerimą.

Šiandieną sunku pasakyti, ar tai tiesa, manau, kad artimiausiu laiku tai paaiškės, nes penkios valstybės nusiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai Von Der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, reikalaudamos paaiškinimo.

Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad ir kitose vietose leisdama diferenciaciją, ES atsisako vieno pamatinio savo principų – siekti visų šalių narių lygybės per didesnę integraciją, o ne taikyti kelių greičių ES modelį, kurio de jure nėra, tačiau kuris de facto egzistuoja jau šiandien.

Tikrai nesinorėtų, kad tai taptų nedideliu akmenuku, galinčiu nuversti darniai riedantį vežimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    5
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    3
  • Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?
    Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

    Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalin...

  • Vieno kąsnio sumuštiniai
    Vieno kąsnio sumuštiniai

    Kol premjerė vis labiau abejoja, ar kasdien vėl įsibėgėjant nieko gera nežadančiai užsikrėtusiųjų statistikai verta kuo greičiau atverti batų ir rūbų krautuves, jau nekalbant apie kavines ir viešbučius, Biržų ligoninės rūsyje, dalyva...

  • Vakcinos ir teisingumo
    Vakcinos ir teisingumo

    Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir vieš...

  • Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis
    Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis

    Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši peln...

  • Švelninimo griežtumai
    Švelninimo griežtumai

    O cinizmo pas mus netrūksta. Valdžia rimtu veidu žada diskusijas dėl karantino griežtumo sušvelninimo. ...

  • Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi
    Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

    Pandemijos metu ženkli mūsų šalies gyventojų dalis priversta praleisti tarp keturių namų sienų. „Sofos režimas“ ir naršymas internete nepajėgūs įveikti žmonių nerimo, baimės apatijos ir susijusių psichologinių problem...

    3
Daugiau straipsnių