Pamatę katastrofą matematikos VBE antrąją dalį laikusių abiturientų lapuose, švietimo virtuvės šefai išsigando. Tapo akivaizdu: persūdyta su reikalavimais mokiniams. Situaciją imta taisyti šliūkštelint sirupo – visiems pridėjus po 10 balų. Tačiau sukilo saujelė mokslo gurmanų. Teko griebtis saldumą neutralizuojančių pipirų – koreguoti konkursinio balo skaičiavimo formulę. Tačiau supratę, kad viralas pasidarys nebesuvokiamo skonio, jo virėjai nusprendė atsikratyti atsakomybės už galutinį patiekalą. Liepos 23 d. paskelbusi kad formulės projektas „teikiamas derinimui su visuomene“, ministrė išėjo atostogų. Gal kad išvengtų klausimų, kas gi toji visuomenė, kuriai pavedama spręsti visų šiemet stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas likimas. Kas tie žmonės – VU rūsyje susirinkę olimpiadininkai? Potencialių studentų krepšelius skaičiuojantys rektoriai? Nuomonę visais klausimais turintys verslininkai? Ar kokia „deep state“, laisvalaikiu degutuotomis rankomis kopinėjanti premjero G. Palucko medų? Visi, kas netingi rašyti valdžiai laiškus? To ministerija nepaaiškino.

Akmenyje iškaltą reikalavimą keisti VBE tvarką likus ne mažiau kaip pusmečiui vis kartojančiai R. Popovienei reikėtų pamąstyti ne tik apie įstatymo raidę, bet ir apie dvasią bei jaunųjų Lietuvos piliečių teisėtus lūkesčius. Ar nebūtų sąžininga, jei vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų jaunuoliai galėtų priimti nematydami VBE sklandžiai suorganizuoti nesugebančių švietimo funkcionierių, tariamojo švietimo elito isterikų ir nesukdami galvos, kuria koja iš lovos lips toji lemiamąjį balsą gavusi „visuomenė“, matyt, ir nulemsianti stojančiųjų startines pozicijas LAMA BPO sistemoje.