Taigi atėjo metas iššluoti ir kompetenciją, o su ja kartu – erudiciją, intelektualumą bei paskutinius padorumo likučius. Lietuvoje įsigali manipuliatoriai, avantiūristai ir durniai.

Nuoseklumo požiūriu įdomi ir vadinamųjų kultūrininkų elgsena. Vieną dieną jie apreiškia, kad protestuoja ir streikuoja, kitą dieną jau dalinasi nac. premijas, t. y. vėl tarsi susitapatina su valdančiąja dauguma, „Nemuno aušra“ ir taip dabar neadoruojama (pertekline) Kultūros ministerija.

Vis dėlto dar ir ne tai nuožmiausia. Kraupiau, kad valdžioje sprendimus ima priiminėti analfabetai, žmonės, nesugebantys parašyti sakinio be klaidų, stereotipų asai, primityvūs individai, kurie turėtų šluoti gatves, o ne valdyti valstybę. Taip atsiranda kompetencijų vakuumai – švietimo ministrės, žodį „ačiū“ rašančios su „ų“ nosine, Seimo pirmininkės, negebančios ištarti „konstitucija“.

Dabar ima ausį pjauti deklaracijos, kad buvusi med. seselė tinka tapti sveikatos apsaugos ministre, o kultūrai gali vadovauti apskritai bet koks gamtos sutvėrimas. Net ir energetikos sektorių valdyti būtų paskirtas žmogus iš nuošalės, jei negrėstų bjaurastis likti be elektros. Tik kai ima grėsti dideli asmeniniai nepatogumai, tada jau prisimenama ir kvalifikacija, ir kompetencija.

P. S. Ką, pvz., valstybei ir žmonėms gali duoti pensininkų ministerijos kanclerė, senolių laimei gaunanti 8 tūkst. eurų algą, bet tesugebanti kartoti stereotipines frazes, kuriomis iki šiol tik reklamavo apgailėtiną savo politinę veiklą?