Na, tai tas ir pirmyn. „Atidaryk, panele, duris.“ „Kas tu toks?“ „Tavo draugas ir didelis gerbėjas.“ „Eik, šalin, apskretėli.“ „Nebijok, aš tavęs nenuvilsiu. Įleisk, sakau.“

Paklibino rankeną. Pabandė jėga atidaryti. Nesusivaldęs spyrė.

„Nebandyk, rėksiu.“ Jis to ir tikėjosi, mat buvo perspėtas, kad panelė mėgsta emocinį teatrališkumą, turi stiprų polinkį dramatizuoti situacijas, siekti dėmesio ir pan.

„Na, gerai. Susitarkime draugiškai. Nurimsti, įleidi ir atsiduodi. Elgsiuosi kultūringai, rafinuotai.“ „Nesugebėsi, kerėpla tu.“ „Prižadu, viskas vyks sklandžiai. Dabar atidaryk duris.“ „Nekabink makaronų. Tuojau rėksiu. Visus prikelsiu Lietuvoje.“ „Būk protinga. Suprask – turiu leidimą tave paimti ir galiu elgtis be ceremonijų.“ „Kas tau davė tokį leidimą, melagi?“ „Pats prezidentas ir premjerė davė leidimą tave paimti. Taip ir pasakė – eik ir paimk ją. Na, tai aš ir pirmyn. Perspėjo, kad tu gali draskytis. Todėl, jautrioji panele, nurimk, leisk man pradėti ir viskas bus gerai, nenusivilsi. Išklausysiu, suprasiu, prie širdies glausiu ir armonika griešiu. Kasdien dirbsiu iki dešimtos valandos vakaro.“

„Ar tu bent gėdos jausmą turi, kerėpla?“ „Gėda, panele, tai nepasitikėjimas savimi. Gėda yra lyderystės priešas. Tai kam ta gėda, panele. Su tokiu sunkiu nešuliu pas mus toli nenueisi.“

„Kas yra be gėdos, yra begėdis. O begėdis yra jautrumo neturintis cinikas. Aš tokių nemėgstu.“ „Už pinigus pamėgsi.“ „Aš aukščiau pinigų. Va, taip, va.“ „Nejuokink. Visi žino, kaip viskas vyksta: pirma – pinigai, o paskui – meninis įkvėpimas.“ „Oi, koks chamas.“ „Neužmiršk, kad aš esu simpatiškas. Pati premjerė taip sakė.“ „Ne simpatiškas, bet empatiškas. Atseit. Empatiškas kėdei, karjerai, tik ne man. Taip ir sakyk, kad esi prievartautojas. Ir nevyniok žodžių į vatą.“

„Aš pats iš vatos. Tai kam man dar vynioti.“ Tada išspyrė duris ir paėmė.