Quantcast

Kas per tautybė?

Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. Nei lenkai. Tačiau gal mes patys, greiti susitelkti į neesminius dalykus.

Pavyzdžiui, dėl w“, „q“ ir „x“ raidžių įteisinimo. Tas klausimas buvo taip įkaitintas ant tradicinės lietuviškos petelnės ir į valstybės trobą prileido tiek aitraus dūmelio, kad Vilniaus krašto gyventojai dar dažniau ėmė žvalgytis į langus, pro kuriuos matosi Lenkija. Ar net Kremlius. Ir ne V. Tomaševskis, ir ne E. Vaitkus tuos langus pravėrė.

Rytų langą galime tiesiog užteplioti – t. y. neleisti žiūrėti atitinkamos televizijos. Tačiau nepadės. Per daug paprasta. Tie žmonės tokie yra ir jų nepakeisi.

Juo labiau kad dalies Vilniaus krašto gyventojų tautinės tapatybės suvokimas yra absoliučiai netradicinis. Tiesiog tai gyventojai su aiškiai neišreikšta tautine tapatybe. Tas fenomenas pasireiškia jų vartojamos kalbos atmainose, kurios vadinamos tuteišių ir trasianka. Tai rusų, baltarusių, lenkų ir šiek tiek lietuvių kalbos kratiniai. Dauguma taip kalbančių laiko save lenkais. Ironiška, bet, anot lingvistų, Lenkijoje ta kalba jie nesusikalbėtų.

Kalbėtis su jais reikia lietuviams ir tai sunku, nes jie geriau supranta rusiškai. Ir neapkaltinsi dėl to nei E. Vaitkaus, nei V. Tomaševskio. Atrodo, kad Vilniaus krašto integracija buvo palikta savieigai – problema panardinta į komą, tikintis, kad kažkaip savaime persikraus ir Vilniaus krašto gyventojai iš komos atsibus kaip lojalūs piliečiai. Nepavyko. Dabar galima keisti tik jaunąją kartą. Per švietimą. Tačiau ar yra tam smarvės? Štai faktas apie švietimo įtaigumą: Vilniaus krašto lenkiškose mokyklose lenkiškoje pradinukų knygelėje anūką po mokslo pasaulį vedžioja planšetę naudojantis senelis, o lietuvių kalbos knygelėje, skirtoje lenkų vaikams, anūką vedžioja archajiškas senelis su lazdele.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to >taigi

to >taigi portretas
klausyk, nesveikas..Jau įgrisai su savo rašliavos paklodėm. Eik vaistu nuo istorijafobijos išgert

> taigi

> taigi portretas
Apsilankykite senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse- ten taip pat apstu 19 amžiaus antkapių su lietuviškomis ar lietuviškos kilmės pavardėmis- Auksztolis,Bigonis, Deksnis, Dydziakas ( Didžiokas?),Dejnis,Giedrys,Gediminiene,GIesajtis,Dauksza,Balundis,Jackunis,Kiszkis,Kulis,Luczys , Malonis, Martynelis, Matiejunas,Mažyntas, Miedzionis, Mikszus,Motekus,Paksztajtis,Parzys, Peldzius,taip pat Alksninowna,Bakszasowna,Boublewski,Budrewicz,Bujwid,Bukontt, Czepukojc,Dowbar, Dowgiallo, Ejgierd, Eisymont,Gajgalowicz,Giedrojc, Gieržod ( Giržadas?), Gintowt, Gruzdz , Pawilun,Pieczaijtis, Piliponis, Pilžys,Grigalun,Gulbinowicz,Jankojc,Kajrisowna, Kibort, Kielpz,Kiežun,Kontrym,Korwel,Kulwiecowa,Kupsc ( Kupstas?),Lewgowd,Mintowt, Mongirdowa , Narbut,Narwidowa ir daugybė kitų.

>taigi

>taigi portretas
Nerandate Vilniaus artefaktuose lietuviškų rašmenų net senose kapinėse? Tai gal nebuvote Vilniaus senosiose Rasų kapinėse? Ten rastume senus antkapius nuo 19 amžiaus pradžios su užrašais Apalejnis,Bakszas,Baukus,Bejkus,Bielunas, Bikus, Blažnialis,Burlingis,Butkus, Ciunis, Czeczys, Gruszas,Grynis,Gajdzis,Czepas, Czepulonis, Kožys,Jaksztas,Karalunas,Jakutis,KubilusJussis,Dauksza,Druskis.Jasajtis, Latwiunas lietuviškos kilmės , bet be lietuviškų galūnių- Bowgierd,Bitowt,Budgin,Bujwid, Butowt,Butrimowicz,Dowgiallo ( Daugėla?) ,Gedzwillo, Ejsmont Gieržod, Gintowt, Gimbutt,Gosztowt,,ar sulenkintų ( Bolądz- Balandis, Czapukojc- Čepukaitis,Giedrojc- Giedraitis. Gloden- Gluodenis, . Druktejn,Kątrym- Kontrimas, Dubikajtisowa,Gražul ir begalę kitų su lietuviškų ar lietuviškos kilmės pavardėmis. Beje, palaidotųjų tose kapinėse sąrašai skelbiami intermete.
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    5
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    6
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    1
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
  • Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?
    Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

    Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...

    4
  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    7
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    72
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
  • Ką ir vėl pasakys Afonia?
    Ką ir vėl pasakys Afonia?

    Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...

    9
Daugiau straipsnių