.png)
- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Pocius
Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrainos laimėjimas.
Tik jei tai laimėjimas, kodėl jie "evakuojami" autobusais su ženklu "Z" į pataisos kolonijas Rusijoje?
Mūsų viešoji nuomonė ir žiniasklaida, impregnuota primityviais patriotiniais naratyvais, kartais tikrai atrodo kaip išprotėjusi, o tokia negalia jau tapo patogi priešui, kuris tik ir laukia galimybės įgyti persvarą informaciniame pasišaudyme.
Kad ir kaip būtų liūdna, daiktus reikėtų vadinti savais vardais – "Azov" kariai ne evakuojami, o pasidavė nelaisvėn. Ir tai yra apmaudžiai siaubinga. Iki skausmo gaila tų išsekintų žmonių, bet jie tikrai pasidavė, nes nebeturėjo kitos išeities.
Politikai sostinėje giriasi – vėl statomas nacionalinis stadionas. O kokiam velniui jis reikalingas, jei jau yra naujas Kaune?
Panašiai aukštyn kojomis yra pateikiami ir kiti įvykiai. Pavyzdžiui, Rusijos kariauna pati pasitraukia iš kokio nors kaimo, o pas mus iškart užgaudžia fanfaros – tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergalė.
Gal baikite vieną kartą, nes tokie ura patriotiniai maršai skatina įtarumą, skepsį ir nepasitikėjimą, kuris naudingas tiems, kas karą vadina "specialiąja operacija".
Kita vertus, ko norėti, jei šitas dviveidystės virusas pas mus užveistas jau seniai. Prisiminkime tokią viešojo naratyvo klasiką, kaip "įsisavinti lėšas" vietoj "pavogti pinigus", "priėmėme delegaciją" ("pavalgėme už valdiškus eurus"), "prognozuojamas neigiamas ekonomikos augimas" ("bus gili ekonominė krizė").
Tokios manipuliacijos užbarikaduoja tiesą taip, kad esame priversti apsigyventi išvirkščiame kontekste. Štai džiūgaujama, jog pavyko susitarti dėl biudžeto, tačiau kad skolinamasi 4 mlrd. eurų tarsi nesvarbu. Politikai sostinėje giriasi – vėl statomas nacionalinis stadionas. O kokiam velniui jis reikalingas, jei jau yra naujas Kaune? Tai rebusas daugybei piliečių, bet tik ne valdžiai.
P.S. Kam vadovybės apsaugos tarnybai reikia penkių aukštų 6,3 tūkst. kv. m ploto biurų pastato? Ar trijų šalies vadovų saugai tikrai būtini tokie resursai? Gal dėl to mus vokiečiai ir vadina durnių tauta ("Törichte Litauer").
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Eksmeras A. Vrubliauskas Kauno...
-
Baigiasi išankstinis balsavim...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas5Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...