Gydytoja svarsto, ar jos poliklinika tikrai sostinėje, o ne tundroje.

Medikės suglumimas suprantamas, bet neteko girdėti viešai išsakyto kokio nors gydytojo suglumimo, kad žmonės į gydymo įstaigas iki šiol ateina ne tik su šūdukais dėžutėse, bet ir su dideliais š... Būtent kyšiais. Kyšis lyg turėtų būti vertinamas kaip didesnis nesusipratimas nei dėžutė su išskyromis, nes virš galvos pakimba nemalonumai – gresianti baudžiamoji atsakomybė.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu.

Tačiau žmonės – daugiausiai pensinio amžiaus – juos neša. Ne todėl, kad būtų klastingi aferistai. Neša tikėdamiesi būti saugesni, norėdami padėti savo sveikatai. Galbūt prašydami lašelio empatijos.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu. Čia kišamos pacientų baimės ir tamsumo išskyros – penkiadešimtinės, šimtinės. Vargana rankelė tarsi atsiprašydama kiša ir dvidešimtinę.

Tamsumo ir empatijos poreikio išskyrą savo kišenėje pajutę medicinos darbuotojai sako: „Čia dabar kas….“ Kas vysta po tokio pasakymo – neaišku. Tačiau ir nesvarbu. Mat šie pasvarstymai – ne apie gydytojus. Mažai kas abejoja, kad dauguma jų yra puikūs (bet kartais pavargę) profesionalai. Svarstymai yra apie gydymo sistemos trūnėsius, iš kurių ir srūva tamsumo išskyros.

Kyšius skatina didžiausia šiandienos sveikatos apsaugos sistemos yda – eilės. Tai rykštė garbaus amžiaus pacientams. Jų logika paprasta: jei jau patekai pas gydytoją, nesnausk, tepk, nes eilės visur tokios didelės, o savo negalavimui juk nepasakysi – palauk eilės.