- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbuotojai vis dažniau darbui naudoja nuosavus planšetinius, nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir tai sukelia grėsmę įmonių sistemų, informacijos saugumui, sudaro daugiau rūpesčių įmonių IT ūkiais besirūpinantiems specialistams.
„Dimensional Research“ apklausos duomenimis, apie 90 proc. darbuotojų naudoja asmeninius įtaisus, tokius kaip nešiojamieji, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai darbo tikslams. 32 procentai naudoja įtaisus ir programas, kurios yra nesankcionuotos, jungdamiesi prie vidinių tinklų.
Bendrovės „Santa Monica Networks“, užsiimančios duomenų perdavimo ir informacijos saugumo sprendimais, saugos ekspertas Arvydas Žvirblis teigia, kad dažnai asmeniniais kompiuteriais naudojasi keli žmonės, pavyzdžiui, šeimos nariai, kurių IT, saugumo žinių lygis yra labai skirtingas. Be to, vartotojai neišgali įsigyti apsaugos priemonių, kurias naudoja įmonės. „Dėl to tokie įtaisai yra lengviau pažeidžiami, juos lengviau užvaldyti, įdiegti virusus, šnipinėjimo programas. Prijungus tokį įrenginį prie įmonės tinklo, jis gali būti panaudotas kaip kanalas, siekiant perimti kitų įmonės kompiuterių valdymą, rinkti duomenis, sutrikdyti įmonės darbą“, – aiškino įmonės atstovas.
Vartotojai dažnai į asmeninius įtaisus nukopijuoja darbinę, neretai kartu ir konfidencialią informaciją. Ši informacija, nesant tinkamų apsaugos priemonių, gali patekti į netinkamas rankas, jeigu bus įsibrauta į įrenginio sistemą, jį pavogus ar pametus.
Gali būti ir naudingi
Kita vertus, darbo tikslams naudojami asmeniniai įtaisai gali turėti ir naudos pačioms įmonėms.
„Žmonės yra įpratę prie savo kompiuterių, telefonų, kurie yra jiems patogūs. Vartotojai neretai randa būdų, kaip šiuos įtaisus panaudoti darbui, todėl jie tampa produktyvesni, – sakė A.Žvirblis. – Bet 62 procentai apklaustų IT vadovų sako, kad jų organizacijos neturi tinkamų įrankių valdyti asmeninius įtaisus ir jų saugumą. Ir neretai pasirenkama asmeninių įtaisų IT ūkyje draudimo strategija“. Anot jo, įsileisti asmeninius įtaisus į įmones ir suvaldyti kylančią riziką galima ir tai, tikriausiai, daug kur bus neišvengiama. „Gartner“ prognozėmis, iki 2015 metų tokių įtaisų per metus bus parduodama daugiau nei 1 milijardas. Todėl įmonės turės greičiau diegti mobiliojo saugumo, įtaisų valdymo priemones, rūpintis programų suderinamumu.
Kita „Gartner“ atlikta apklausa atskleidė, kad 2012 metų pabaigoje dauguma IT vadovų planuoja, kad IT ūkyje bus palaikoma iki 3 mobiliųjų įtaisų operacinių sistemų, o 20 proc. darbui naudojamų įrenginių bus asmeniniai darbuotojų. Pirmiausias dalykas, pasak A.Žvirblio, kurį turi pasiruošti įmonės, tai įrenginių naudojimo politika. Ir ją nuolatos reikia peržiūrėti, koreguoti, atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes, IT rinkos pokyčius. Kartu reikalingos ir techninės priemonės, kuriomis būtų galima kontroliuoti, ar laikomasi nustatytos politikos.
„Šiuo metu rinkoje nėra vieno sprendimo, pritaikyto visiems ar bent didžiajai daugumai skirtingų įrenginių. Todėl įmonėse turėtų būti paruoštas sąrašas įrenginių, kuriuos darbuotojai naudoti įmonės viduje“, – patarė ekspertas. Tai kompromisinis kelias, kuris šiuo metu vis dažniau naudojamas – vartotojai gali pasirinkti, o įmonės atitinkamai pasiruošia.
Vis dėlto, reikia kruopščiai pasverti, kokią naudą atneš asmeninių įtaisų naudojimas darbo reikalams, kokios bus sąnaudos ir priimti atitinkamus sprendimus. „Reikia neužmiršti, kad kiekvienas naujas įrenginys – tai papildomas galvos skausmas įmonės IT specialistams, didesnės priežiūros sąnaudos“, – aiškino A.Žvirblis. Galų gale, kai kurioms įstaigoms, valdančioms konfidencialią klientų informaciją, asmeninių kompiuterių, išmaniųjų telefonų naudojimą darbo tikslais vertėtų drausti arba itin griežtai riboti. Nes jose potenciali žala gali būti kur kas didesnė nei atnešama nauda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...