Prezidentui nerimą kelia blogėjanti žmogaus teisių padėtis Lietuvoje

Šalies vadovui Valdui Adamkui nerimą kelia žinia, kad, Lietuvai 2004-ųjų pavasarį įstojus į Europos Sąjungą, žmogaus teisių padėtis šalyje pablogėjo. Tai žurnalistams Prezidento atstovė spaudai sakė po V.Adamkaus susitikimo su Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininku Kęstučiu Čilinsku ir instituto direktoriumi Henriku Mickevičiumi. Šiame susitikime Prezidentui buvo pristatyta Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2005 metais apžvalga.

Žmogaus teisių institutas užfiksavo šiurkščių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos pažeidimų įvairiose srityse. Apžvalgoje rimtų priekaištų sulaukė valstybės institucijos, teisinė sistema, antstolių veikla.

Išklausęs šią ataskaitą, Prezidentas paprašė Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateikti konkrečius siūlymus, kaip būtų galima taisyti susidariusią padėtį.

Kaip žurnalistams sakė K.Čilinskas, Lietuvoje žmogaus teisių padėtis kelia didelį susirūpinimą, Seimas nesprendžia žmogaus teisių problemų ir joms neskiria dėmesio.

Pažymėjęs, jog žmogaus teises gina teismai, K.Čilinskas teigė, kad jie negali ginti žmonių nuo valdžios piktnaudžiavimų, jei yra priklausomi nuo valdžios pareigūnų.

“Tas priklausomumas šiuo metu yra didelis, nes teismams nėra nustatytas ilgalaikis finansavimas. Tai, kiek lėšų teismams bus skirta, kiekvienais metais sprendžia pareigūnai ir politikai, formuodami biudžetą. Susidaro prielaidos šantažuoti teismą”, - kalbėjo instituto vadovas.

Anot K.Čilinsko, žmogaus teisėms didelį pavojų kelią oligarchinio valdymo reiškiniai Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad apie atlyginimus “vokeliuose” prabilusios Dalios Budrevičienės konflikto su Krekenavos agrofirma situacija parodo, kad žmogui sunku tikėtis teisių gynimo, kai jis nukenčia nuo oligarchų įtakoje esančios įmonės.

K.Čilinsko, kuris kaip advokatas atstovauja D.Budrevičienei, teigimu, viena oligarchinio valdymo priežasčių - Seimas nepriima teisės aktų, kurie užkirstų kelią verslo ir politinės valdžios sukaupimui vienose rankose. Lygiai taip pat Seimas negali priimti teisės aktų politikų elgesio ir etikos klausimais.

Gegužės viduryje visuomenei pristatytoje žmogaus teisių apžvalgoje teigiama, kad Lietuvoje praėjusiais metais pasiektas žmogaus teisių ignoravimo apogėjus. K.Čilinskas teigė, jog žmogaus teisių pažeidimų problema pernai buvo aštri ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

“Pažvelgus į Lietuvos padėtį tarptautiniame kontekste, pažymėtina, kad praėjusieji metai visame pasaulyje buvo žmogaus teisėms nepalankūs metai. JAV ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos praėjusiais metais atkreipė dėmesį į tai, kad, motyvuojant kova su terorizmu, nepagrįstai varžomos žmogaus teisės”, - sakė K.Čilinskas.

Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva žmogaus teisių pažeidimus “importuoja”, juos iki kraštutinumo aštrindama.

“Minėtas ES institucijų sprendimas dėl ryšių tinklais perduodamų duomenų fiksavimo atsižvelgia ir į žmogaus teises, riboja “pasiklausymo” duomenų naudojimą išimtinai baudžiamuoju procesu. Pagal ES teisę, šis procesas turi būti apsaugotas nuo politikų įtakos. Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje, ankstesnei Generalinės prokuratūros vadovybei nuolaidžiaujant, valdžioje esantys politikai ėmė nebaigtų baudžiamųjų bylų duomenis ir naudojo juos viešai politinei kovai. Šitaip neteisėtai elgiantis su įrodymais, buvo sužlugdytos korupcinės bylos”, - kalbėjo K.Čilinskas.

Tačiau, pasak K.Čilinsko, kai kurie ženklai “leidžia vertinti praėjusių metų padėtį su viltimi, kad blogiausieji laikai žmogaus teisėms - praeityje”.

BNS, KD inf.