Ačiū miesto vadovams, įtikino, kad visos kalbos apie šalį apėmusį ekonomikos sunkmetį – prasimanymas. Arba tas sunkmetis apėmęs visą šalį, išskyrus Kauną. Na, nėra šiandien mieste didesnių problemų, nei Aleksoto (atsiprašau, Vytauto Didžiojo) tiltą puošiantys sovietiniai simboliai. Sakote, nepuošia jie nei tilto, nei miesto? Kaip pažiūrėsi. Jei juos saugo Lietuvos Respublikos paveldo gyvavimą reguliuojantys įstatymai, gal visgi puošia. Bet kokiu atveju prieš metus miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad šių sovietinių herbų turi nebelikti, tačiau niekaip nesugalvoja, ar šiuos ženklus, rizikuojant įsiutinti paveldosaugininkus, visgi išmontuoti, ar tiesiog uždengti. O jei uždengti, tai kuo? Apie pigiausią, anot vicemero Rimanto Mikaičio, "autų" variantą, nebedrįstama garsiai kalbėti. Miesto tarybos nariai dar pernai pasirinko mėlynas švieslentes, bet, kaip jau tapo įprasta sprendžiant kultūros klausimus, pinigų šiam reikalui Kaunas turi lygiai nulį. Todėl ir vargsta, dar giliau į rudens depresiją grimzta miesto galvos, nesugalvodamos, kaip čia iš tuščio cilindro ištraukti baltą kiškį, t.y. riebią sumą.

Kad nebūtume apkaltinti, jog vagiame svetimą idėją, šią savą šaltojo karo meto ekspoziciją derėtų atiduoti Velnių muziejui. Ir stilistika panaši, ir vienu šūviu tie patys turistai dvi ekspozicijas apžiūrėtų. Turistų, kaip sako R.Kaminskas, į tokias raudonomis žvaigždėmis pažymėtas vietas plūste plūsta. Ne paslaptis, ko į Vilnių, kur Žaliąjį tiltą saugo kolūkietė su darbininku, minios svetimšalių suplaukia, ko lenkai su baltarusiais Druskininkų apylinkėse ieško. Tai jau tikrai ne baroko objektų ar pušynų oro – juk šito gero ir Kaune pakanka, bet svetimtaučiai miniomis neplūsta.

Tik štai kažin, ar patiems kauniečiams patiktų, jei tautiškiausias šalies didmiestis pradėtų garsintis turistų žinynuose įsipaišydamas didelę raudoną žvaigždę. Sakote, ta Kauną reklamuojanti raudona žvaigždė jums kliūtų labiau nei visa puokštė stalininių ženklų ant tilto pilonų? Ir apskritai, važiuodami Aleksoto tiltu, žiūrite po ratais, eidami – po kojomis, o mąstyti apie praeities šmėklas neturite kada, nes nerimaujate, ar ryt per pietų pertrauką pašokęs iki KMUK rasite vietos automobiliui, burnojate dėl ratus gadinančių duobių Partizanų gatvėje ir jaudinatės dėl žmonos, kurią atleidžia iš dar vienos Laisvės alėjoje uždaromos parduotuvės? Nerūpestingai gyvenate. Kad miesto tarybos nariams tik tokios problemos rūpėtų.