- BNS, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
-
Seimo pirmininkė pataisą dėl merų rinkimų tikisi suderinti iki sesijos pabaigos
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų pavyks suderinti su skirtingomis politinėmis jėgomis ir pateikti iki pavasario sesijos pabaigos.
„Aš manyčiau, kad (pataisa būtų parengta) iki pavasario sesijos pabaigos, bent tikslas būtų, kad iki pavasario sesijos pabaigos mes suformuluotą straipsnį galėtumėme siūlyti“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas trečiadienį su prezidentu aptarė siūlymus keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų.
„Prezidentas teiravosi, kokia konsensuso paieškų situacija Seime dėl Konstitucijos keitimo. Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui“, – teigė parlamento vadovė.
Anot jos, politikų nuomonėms dėl merų statuso išsiskyrus reikia „skirti šiek tiek laiko diskusijai, nes girdime ir merų nuomonę, ir Savivaldybių asociacijos“.
„Turime atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ir daryti pakeitimus teisiškai korektišku būdu, kad vėl nepakliūtume į situaciją, kai Seimo narių grupė užginčija įstatymą dėl prieštaravimo Konstitucijai“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiu, kad tikrai pavyks rasti kompromisą, bet, matyt, visoms pusėms teks susitaikyti su tuo, kad teks šiek tiek nusileisti, nes tokia kompromiso prigimtis“, – parlamento vadovė vylėsi, kad politikai sutars dėl mero institucijos.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Aš jam pristačiau situaciją, kad dabar svarstome galimybę eiti lakoniškuoju keliu, į Konstituciją įrašant mero instituciją ir paliekant diskusiją dėl santykio mero su taryba įstatymo reguliavimui.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
E. Gentvilas: frakcija palaikys prezidento iniciatyvas
Trečiadienį Prezidentūroje lankęsi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas su prezidentu G. Nausėda aptarė galimybes keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų bei Prezidentūros teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurias Seime palaiko ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Susitikime su prezidentu aptarėme ne tik siūlymus dėl tiesioginių merų rinkimų, bet ir kitus svarbius klausimus, ties kuriais turime bendrą požiūrį – korupcijos prevencijos, viešųjų pirkimų įstatymų paketus ir siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Gegužės viduryje prezidento atstovas Seime pristatė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 450 eurų. Pateikimo stadijoje Seimas pritarė šiam įstatymo projektui, o tokį siūlymą palaikė ir Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Frakcijoje jau esame aptarę prezidento teikiamas įstatymų iniciatyvas, kurios yra įrašytos ir Liberalų sąjūdžio programoje. Žinoma, dėl konkrečių siūlymų ir priėmimo laiko turime tartis su koalicijos partneriais, kad būtų priimti visoms pusėms priimtini ir ilgalaikiai sprendimai. Matome galimybę politinėms institucijoms bendradarbiauti sklandžiau – taip priimtume kokybiškesnius teisės aktus, o tai būtų naudingiausia valstybei“, – teigė E. Gentvilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta4
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės13
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...