KT nusprendė: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.

Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus.

„Tokio kaip mero Konstitucijoje nėra, yra savivaldybių tarybų nariai, jie renkami, o visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs. Akivaizdu, kad nustatytas keistas būdas, kada vienas iš savivaldybės tarybos narių padaromas jos vadovu ir renkamas atskirai nuo kitų. Jau tuo savaime pažeistas lygių savivaldybių tarybų narių teisių principas“, – žurnalistams sakė D. Žalimas.

„Kitas dalykas – jam suteikiami papildomi įgaliojimai. Nežinau, ką reiškia savivaldybės vadovas, tokio kaip savivaldybės vadovo Konstitucijoje irgi nėra. Konstitucijoje yra tik savivaldybių tarybos ir vykdomosios institucijos, kurios formuoja tos pačios tarybos“, – teigė jis.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta.

„Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas.

Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu.

Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.

„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.

Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.

„Visiems savivaldybių tarybų nariams reikalavimai turi būti vienodi“, – pabrėžė KT pirmininkas.

KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

„Tai vienas iš kertinių demokratijos principų (...). Būtent kadencijų skaičiaus ribojimas asmenims, kurie eina vadinamąsias vienasmenes pareigas, pavyzdžiui, valstybės vadovo, būtinas siekiant išvengti valdžios koncentracijos to paties asmens rankose ilgą laiką“, – tvirtino D. Žalimas.

Merų kadencijų riboti nereikėtų tuo atveju, jei jį rinktų savivaldybių tarybos ir jis neturėtų vykdomosios valdžios funkcijų.

Šioje byloje paskelbta atskiroji teisėjos Danutės Jočienės nuomonė.

Ji pareiškė nesutinkanti, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo netobulumų reikėtų keisti Konstituciją, norint merus rinkti tiesiogiai. Pasak teisėjos, KT nurodytos spragos ir nukrypimai gali būti išspręsti pataisant įstatymus.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIETUVA DAR TURI IR KONSTITUCIJĄ?...

LIETUVA DAR TURI IR KONSTITUCIJĄ?... portretas
Paklauskite Adamkaus kaip jis tapo Lietuvos Prezidentu...Jeigu Lietuvoje veiktų konstitucija - jis per patrankos šūvį nebūtų prileistas net kandidatuoti...Lietuvos "konstitucija" - kaip nurodys Briuselis arba JAV teroristai. Tiesa, Briuselis ir pats šoka pagal tą pačią banditų iš už Atlanto dūdele.

Anonimas

Anonimas portretas
pilieciai renka prezidenta,seima, turi rinkti ir mera miestieciai,nes meras miesto vadas,tai miestieciai sau norima pilieti isirinktu i miesto valdyma, stai sostinieciai isirinko sau reikalinga pilieti i miesto vadova,kuris nutiese daug dviraciu taku ir sutvarke paupi

Anonimas

Anonimas portretas
ir vel tupes klanu rinkti merai
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių