- Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po svarstymo antradienį pritarė naujam Vidaus tarnybos statutui, nepaisydamas dalies pareigūnų kritikos ir prašymų jį atmesti.
Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 52 buvo prieš, 10 – susilaikė.
Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.
„Šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, kuriuo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma. Tai, kas jame yra sudėliota, iš esmės labai panašiai atliepia ir tai, kas yra visuose kituose valstybės tarnybos reformos įstatymuose. Visa tai, ką mes jau priėmėme“, – kalbėjo konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, kuriuo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma.
Jis teigė, kad Seimui nepriėmus statuto, nuo kitų metų „pareigūnų algos neauga“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad dėl esamų ir planuojamų keisti darbo sąlygų mažės pareigūnų motyvacija dirbti daugiau nei reikia gauti pensijai.
„Šiandien siūlomas statutas ir veda būtent į tai“, – sakė parlamentaras.
Priėmus naująjį teisės aktą, anot VRM, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.
Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.
Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.
Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.
Rengiamą projektą anksčiau kritikavo pareigūnų profesinės sąjungos, kurios teigė, kad su pakeitimais darbo sąlygos negerės.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS antradienį tvirtino, kad jei Seimas galutinai pritars projektui, pareigūnų atstovai prašys parlamentarų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
„Manome, kad Statute sumažinus priedą už stažą, bus pažeisti pareigūnų teisėtų lūkesčių principai. Norime, kad Konstitucinis teismas paaiškintų ar Seimas pasielgė teisingai ir teisėtai“, – sako NPPSS pirmininkas.
Pasak jo, pareigūnų netenkina, jog naujuoju Vidaus tarnybos statutu darbo užmokesčio politika statutinių ugniagesių, pasieniečių, muitininkų, policininkų, pataisos įstaigų ir kitų pareigūnų suvienodinama su valstybės tarnautojais, jų priedo už darbo stažą dydis mažinamas nuo 30 proc. iki 20 procentų.
Anot S. Džiauto, pareigūnų darbo apmokėjimo gaires galės tvirtinti tik vidaus reikalų ministras, pasitaręs su kolegomis Finansų ir Teisingumo ministerijose „be jokių derybų su socialiniais partneriais“.
Vis tik lapkričio pradžioje ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad su dalimi pareigūnų pavyko rasti kompromisą. Su jais sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas.
Seimu galutinai pritarus, statute būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.
Tuo metu iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai.
Nors dalis pareigūnų teigė, kad kompromisą rasti pavyko, dalis jų vis dar sako, kad naujasis statutas ir toliau nesprendžia didžiausių problemų statutinėje tarnyboje, nedaro jos patrauklesne ir yra parengtas skubotai, neįvertinus naudos ir žalos santykio.
Ant jų, darbo užmokestis būtų reglamentuotas ne įstatymu, „bet dar neegzistuojančiais poįstatyminiais teisės aktais“.
Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai8
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai13
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi26
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos10
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje25
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...