- Benas Brunalas, Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad per artimiausias dvi savaites Seime turėtų būti pranešta apie atsiradusį opozicijos lyderį. Politiko teigimu, susitarus „valstiečių“ ir Darbo partijos frakcijoms Seime, opozicijos lyderio pareigybė bus rotuojama.
„Derybos vyksta labai sėkmingai. Mes konstruktyviai laikomės savo pozicijos, nepaisant „valstiečių“ lyderio bandymų sumenkinti mus. Mes laikomės konstruktyvios pozicijos. Mes manome, kad opozicija turi turėti lyderį ir bendrą veikimą ten, kur tai yra įmanoma“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Mazuronis.
„Jei ne kitą savaitę, tai per dvi savaites mes turėsime ir opozicijos lyderį, ir dar vieną valdybos narį. Aš tikiu, kad mes turėsime pasirašytą susitarimą bent jau tarp Darbo partijos ir tarp Valstiečių ir žaliųjų frakcijos“, – pažymėjo politikas.
Jo teigimu, opozicijos lyderio pareigybė bus rotuojama. Ar juo „valstiečiai“ skirs ekspremjerą Saulių Skvernelį, teigė A. Mazuronis, spręs patys „valstiečiai“.
„Opozicijos lyderis bus rotuojamas. „Valstiečiai“ savo išsirinks, nenoriu piršti savo nuomonės, bet man atrodo, kad logiška būtų, jei juo taptų Saulius Skvernelis“, – sakė A. Mazuronis.
Opozicijos lyderis bus rotuojamas. „Valstiečiai“ savo išsirinks, nenoriu piršti savo nuomonės, bet man atrodo, kad logiška būtų, jei juo taptų Saulius Skvernelis.
Pasak jo, bent jau kol kas susitarimas turėtų būti tarp dviejų opozicinių frakcijų – „valstiečių“ ir „darbiečių“. A. Mazuronio manymu, natūralu, kad partijos pirmininko rinkimų nuotaikomis gyvenantys socialdemokratai į bet kokius opozicinių jėgų susitarimus žvelgia atsargiai.
„Logiška, kad, kol partija neturi partijos pirmininko, tokius svarbius klausimus, ar būti opozicinėje koalicijoje ar nebūti... Jie mato „valstiečiuose“ didelę grėsmę, bijo palįsti po gausesne „valstiečių“ frakcija. Tai strateginis klausimas, į kurį turi atsakyti partijos vadovybė su naujai išrinktu pirmininku. Tad kol nėra LSDP pirmininko, aš pilnai juos suprantu, kad šis sprendimas jiems sudėtingas“, – svarstė politikas.
Jo teigimu, kol kas nepanašu, kad prie opozicinių frakcijų susitarimo galėtų jungtis Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai. Pasak A. Mazuronio, įkurti naujos frakcijos iš Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų nesiseka, o ir iniciatyvos, jo teigimu, jungtis prie „valstiečių“ ir „darbiečių“ susitarimo pavieniai Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai nerodo.
„Jei jie susikurs kažkokią frakciją, galės dalyvauti opoziciniame susitarime. Kol nėra frakcijos – tol gali atskiri nariai prisijungti prie opozicinio susitarimo kaip atskiri Seimo nariai. Tačiau tokių iniciatyvų ar noro aš kol kas neišgirdau“, – teigė jis.
Abejoja, ar partijų susitarimas dėl švietimo turės naudos
A. Mazuronis įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo pasirašyti nepavyks arba tai bus tik deklaracijų rinkinys. Jo teigimu, nors švietimo sritis buvo visų partijų prioritetas prieš rinkimus, realią naudą duodančio susitarimo nepavyks pasiekti dėl esą per didelės partijų nuomonių įvairovės.
„Jis (procesas dėl susitarimo pasirašymo – ELTA) vyksta gana lėtai, pakankamai nerezultatyviai. Esu įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo tarp visų politinių partijų pasiekti praktiškai nepavyks“,– „Žinių radijui“ tvirtino Seimo pirmininkės pavaduotojas A. Mazuronis.
Jo nuomone, galima susitarti dėl deklaratyvių tikslų, kad mokytojo profesija turėtų būti prestižinė, kad aukštojo mokslo studijų kokybę reikėtų gerinti, o dėstytojų atlyginimus – didinti, tačiau dėl tokių susitarimų įgyvendinimo plano partijų pozicijos yra labai skirtingos.
Kiekviena partija mato labai skirtingai tuos dalykus. Ir šitoje vietoje natūralu, kad susitarimo pasiekti nepavyks.
„Kai pereisim prie šnekos, kaip tą pasiekti, ką daryti su mokyklų tinklo optimizavimu, ką daryti dėl aukštojo mokslo kokybės... Kiekviena partija mato labai skirtingai tuos dalykus. Ir šitoje vietoje natūralu, kad susitarimo pasiekti nepavyks“, – įsitikinęs Darbo partijos narys.
Parlamentaro teigimu, toks susitarimas jokios realios naudos neatneštų, kadangi dėl skirtingo matymo, kaip įgyvendinti norimus tikslus, toks dokumentas būtų tik deklaracijų rinkinys.
„Jeigu politinių partijų ar frakcijų požiūris dėl įgyvendinimo yra skirtingas, natūralu, kad susitarimas bus nieko nevertas, bus gražių deklaracijų rinkinys, tiesiog dėl to, kad jį bus labai sudėtinga ar net neįmanoma įgyvendinti parlamente“, – tvirtino. A. Mazuronis.
Partijų susitarimo dėl švietimo pasirašymo galimybę skeptiškai įvertino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo5
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą1
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose1
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...