Vis dėlto pasiruošti bet kokiems pakeitimams rinkimų sistemoje, jų teigimu, reikėtų itin atsakingai, įvertinus ekspertų nuomones bei supažindinus su naujovėmis visuomenę, o tokia diskusija, pažymi opozicijos atstovai, galėtų prasidėti tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

G. Paluckas: partijos turėtų ugdyti daugiau lyderių

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko tvirtinimu, siūloma rinkimų sistema nėra naujiena kaimyninėse šalyse. Tokiuose rinkimuose, anot politiko, stiprėtų partijų atstovavimas regionuose.

„Siūlymas yra įdomus, tokia sistema yra taikoma Estijoje. Ji visiškai nepanaikina vienmandačių, kaip mes įsivaizduojame, atvirkščiai – ryškina regioninių lyderių svarbą. Nebelieka vieno žmogaus partijų, nes tas vienas žmogus gali dalyvauti tik viename sąraše – vienoje stambioje apygardoje, ir tai lemia, kad partijos turi surasti ir ugdyti daugiau lyderių bei atitinkamai regioniškumas, atstovavimas juose stiprėja“, – Eltai komentavo G. Paluckas.

Vis dėlto vienmandačių apygardų panaikinime jis įžvelgė ir minusų, dėl to, pabrėžė socialdemokratų lyderis, būtina plati diskusija dėl galimų pokyčių.

„Yra ir trūkumų tam tikrų, nes šiandien žmonės, ar mums tai patinka, ar nepatinka, (...) yra pripratę prie vienmandačių ir mėgsta matyti politikus bei rinkti ar nerinkti jų. Čia pirmiausia reikia palaukti artimiausių parlamento rinkimų ir po to iškart, prieš naują ciklą galima apie tai diskutuoti ir supažindinti visuomenę bei išgirsti abejones, lūkesčius, palaikymą ar nepalaikymą. Galų gale tas pasitenkinimas demokratija ir jos taisyklėmis taip pat yra labai svarbus – negali iš jėgos pozicijų paimti ir primesti, nepaaiškinęs, kodėl taip būtų geriau, kokias problemas spręstų“, – kalbėjo G. Paluckas.

LSDDP pasiūlymai padarytų sistemą painią

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas teigė, kad konservatoriai patį „socdarbiečių“ pasiūlymą vertina gana skeptiškai, tačiau teigia, kad pokyčiai rinkimų sistemoje yra būtini.

„Su tuo, ką siūlo kolegos iš Socialdemokratų darbo partijos iš principo negalime sutikti. Pirmiausia todėl, kad jų siūlomoje sistemoje, nors iš pažiūros ji ir primena latvišką ir estišką modelį, tačiau visas velnias slepiasi detalėse“, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Jam pasirodė sudėtinga siūloma mandatų dalijimo sistema.

„Pati balsų skaičiavimo formulė, mandatų išdalinimas ir panašiai yra labai komplikuotas ir gaunasi labai sudėtingas – vargu, ar žmonės, gavę galutinius rinkimų rezultatus, sakys, kad būtent už tai mes balsavome. Atrodo lyg tu balsuotum už asmenį, bet tada balsas persiveda į partiją. Žodžiu, viskas ganėtinai susijaukia“, – tęsė A. Vyšniauskas.

Konkrečius siūlomus pokyčius, pasak jo, turi įvertinti ne tik patys politikai, tačiau ir mokslininkai-politologai.

Su tuo, ką siūlo kolegos iš Socialdemokratų darbo partijos iš principo negalime sutikti.

„Mūsų nuomone, optimaliausias variantas, ką sako ir Lietuvos politologai, būtų Lietuvos suskaidymas į keletą pakankamai didelių daugiamandačių apygardų, kuriose partijos keltų savo atskirus sąrašus, turinčius savo atskirus lyderius ir mandatai būtų skaičiuojami taip, kaip dabar skaičiuojami į Seimą daugiamandatėje apygardoje. Tai būtų aiški, paprasta, išbandyta, aiškiai veikianti sistema, kuri turėtų regioninį dėmenį, tai užtikrintų ir regioninį atstovavimą, kas dabar bandoma padaryti per vienmandates apygardas“, – sakė TS-LKD rinkimų štabo vadovas.

„Reikėtų po šitų (spalio mėnesį vyksiančių Seimo – ELTA) rinkimų turėti plačią diskusiją, kurioje turi dalyvauti ne tik partijos, bet ir politologai, galbūt savivalda. Iš tikrųjų per daugelį metų mūsų rinkimų sistemoje susikaupė tam tikrų problemų – nuo savivaldos rinkimuose komitetų dalyvavimų ir jų normalaus reglamentavimo visos veiklos, iki tam tikrų problemų, susijusių su vienmandatėmis apygardomis“, – pridūrė A. Vyšniauskas.

V. Čmilytė-Nielsen: reikalinga ilgalaikė diskusija

Kitos opozicinės politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio – lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen minėtą Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pasiūlymą įvertino kaip paskatinimą diskutuoti apie pokyčių rinkiminėje sistemoje poreikį.

„Diskusijai pasiūlymas yra vertingas. Mūsų politinė jėga pasisakė visą laiką už tai, kad dabartinė mišri sistema tinkama, jos kaitalioti nevertėtų, bet aš sakyčiau, kad reikia diskutuoti apie tai, kaip galėtume tam tikrus minusus mūsų sistemos, kurie po rinkimų išryškėja, kažkaip koreguoti. Tai galėtų būti galimybė padiskutuoti apie tai“, – Eltai sakė liberalų pirmininkė.

Manau, kad būtų didelis pliusas, kad partijos privalėtų auginti kuo daugiau lyderių – tokių matomų asmenų įvairiose temose ir turinčių idėjų.

Ji taip pat antrino LSDP lyderiui G. Paluckui, kad rinkimų sistemos pokyčiai, pereinant nuo vienmandačių prie daugiamandačių apygardų būtų naudingos partijų lyderių paieškai.

„Manau, kad būtų didelis pliusas, kad partijos privalėtų auginti kuo daugiau lyderių – tokių matomų asmenų įvairiose temose ir turinčių idėjų. Tas pasitraukimas nuo vieno žmogaus partijų būtų labai geras dalykas, bet liberalams gal čia nėra aktualu, nes mes nesame tokia hierarchinė partija, kaip kitos. Pas mus kaip tik lyderių ratas visada buvo ir iki šiol yra“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad LSDDP pirmininkas G. Kirkilas, pirmadienį susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal šį sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat yra numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams.

Partijos kiekvienoje apygardoje keltų savo kandidatų sąrašus, o save savarankiškai iškėlę kandidatai būtų surašyti į atskirą sąrašą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkėjas balsuotų tik už vieną pasirinktą kandidatą.