G. Nausėda ir ES šalių lyderiai tarsis dėl klimato kaitos, bendrijos biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais aptars įsipareigojimus dėl kovos su klimato kaita ir būsimąjį daugiametį bendrijos biudžetą.

Prezidentas G. Nausėda teigia, jog Lietuvos netenkina pasiūlyti biudžetų variantai, kuriuose mažėja sanglaudos išlaidos.

„Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį sanglaudos fondų finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą dviejų greičių Europos modelį“, – Lietuvos radijui sakė prezidentas.

ES vadovai tęs diskusijas dėl tikslo Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

G. Nausėda pristatys Lietuvos poziciją, kad šalis remia šį siekį, tačiau paragins kovai su klimato kaita numatyti pinigų būsimajame ES biudžete.

Siekiant klimatui neutralios ekonomikos, reikėtų beveik iki nulio sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.

Patvirtinti šį įsipareigojimą ES planavo dar šių metų birželį, tačiau jį blokavo Lenkija, Vengrija ir Čekija, nes pagal jį reikėtų palaipsniui beveik visiškai atsisakyti iškastinio kuro.

„Čia ir bus viršūnių susitikimo sėkmės vardiklis, ar Lenkija, Vengrija ir Čekija tam pritars šį kartą“, – BNS sakė Europos Komisijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

14 mlrd. eurų per dešimtmetį

Europos Vadovų Tarybos metu taip pat gali kilti diskusijos, ar nereikia keisti šalių įsipareigojimo dėl išmetamųjų dujų 2030 metams, tačiau tam tikriausiai pasipriešins dar didesnis skaičius bendrijos šalių.

ES yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Gruodį darbą pradėjusi Europos Komisija ketina siūlyti šią ribą padidinti.

Kai kurie Lietuvos diplomatai skeptiškai vertina iniciatyvą dar labiau didinti įsipareigojimus 2030-iesiems.

„Nauji, ambicingesni tikslai būtų dar didesnė finansinė našta. Tai nėra geras dalykas ir mūsų socialinių partnerių, daugiausiai verslo atžvilgiu, nes mes jau kaip ir susitarėme su jais, kokie bus 2030 metų tikslai“, – BNS sakė diplomatas, kalbėjęs anonimiškai.

Daugiausiai iššūkių įgyvendinti įsipareigojimams Lietuvoje kyla dėl augančių ariamos žemės plotų ir seno automobilių parko.

Pagal dabartinius įsipareigojimus, Lietuva taršą iki 2030-ųjų turės sumažinti 9 procentais. Vizito į Briuselį išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad tam įgyvendinti reikės 14 mlrd. eurų.

Didžioji dalis šių lėšų – daugiau nei 4 mlrd. eurų – turėtų būti skiriama susisiekimo sektoriui. Papildomų investicijų pareikalautų siekiai didinti energijos vartojimo efektyvumą ir plėsti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, reikėtų skirti lėšų Žemės ūkiui ir miškininkystei, pramonei ir atliekų tvarkymui. Šiomis priemonėmis būtų siekiama mažinti emisijų kiekį.

Dar daugiau nei 3 mlrd. eurų būtų skiriami prisitaikymui prie klimato kaitos.

Beveik 10 mlrd. eurų iš šių pinigų turėtų būti paskirta iš valstybės biudžeto, rodo skaičiavimai.

Nesutarimai dėl biudžeto

ES šalių lyderiai turėtų dar kartą ieškoti sąlyčio taškų dėl 2021 – 2027 metų bendrijos biudžeto.

Po šio posėdžio Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) turėtų pradėti atskirus susitikimus su bloko šalių lyderiais ir išklausyti jų pageidavimus.

G. Nausėda turėtų toliau priešintis Europos Komisijos bei Suomijos pasiūlytiems biudžetų variantams dėl juose maždaug ketvirtadaliu mažėjančių sanglaudos išlaidų. Taip vadinamos lėšos, kurios skiriamos siekiant mažinti atskirtį tarp bloko šalių.

Per ES šalių lyderių posėdį Briuselyje septintą kartą vyks Lietuvos Žemės ūkio rūmų organizuojamas protestas. Jie reikalaus suvienodinti ES išmokas visų šalių ūkininkams.

Briuselyje taip pat virs diskusijos dėl biudžeto dydžio, nes savo įnašo nebemokės kitais metais iš ES planuojanti pasitraukti Jungtinė Karalystė.

Ketvirtadienį, antrąją Europos Vadovų Tarybos dieną, bus aptartas ir tebesitęsiantis „Brexit'o“ procesas.

Šis susitikimas prasidės jau paaiškėjus rinkimų Jungtinėje Karalystėje rezultatams. Dabartiniam premjerui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) būsimajame parlamente svarbu užsitikrinti daugumą, reikalingą priimti sutartį dėl „Brexit'o“ sąlygų ir išvesti šalį iš ES kitų metų sausio 31 dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dar sugalvojo globalistai

dar sugalvojo  globalistai portretas
papildyti pasaulio žmonių sąskaitą savo kapitalą. Globalistai masiškai naikina miškus dėl pelno, naikindami gamtą,o žmonėms dar papildomai užkrauna mokesčius, kad pelnas didesnis būtų. ir dar per daug žmonių pasaulyje gyvena

senelis

senelis portretas
aisku kad pinigai sildoponu kisenes
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių