- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.
Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
„Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų. Iš jų beveik 10 milijardų eurų teks atseikėti iš valstybės biudžeto“, – konferencijoje apie užsienio politiką Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.
„Tai yra didelė kaina, kurios neįstengsime visos sumokėti vieni patys“, – pridūrė jis.
Europos Sąjunga (ES) yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.
Tai yra didelė kaina, kurios neįstengsime visos sumokėti vieni patys.
Daugiausiai iššūkių įgyvendinti šiems pažadams Lietuvoje kyla dėl augančių ariamos žemės plotų ir seno automobilių parko.
G. Nausėda ketvirtadienį vyks į ES šalių lyderių susitikimą derėtis dėl klimato kaitos ir būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto.
Šalys svarstys, ar patvirtinti įsipareigojimą iki 2050 metų pereiti prie visiškai klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais bendrame laiške lapkričio pabaigoje perspėjo, kad ES išlaidų mažinimas naujajame biudžete pakenks siekti kovos su klimato kaita tikslų.
Lietuva dabartinius pasiūlymus dėl ES biudžeto laiko nepriimtinais, daugiausiai dėl maždaug ketvirtadaliu šaliai mažėjančių sanglaudos išlaidų. Taip vadinamos lėšos, kurios skiriamos siekiant mažinti atskirtį tarp bloko šalių.
„Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą „dviejų greičių Europos“ modelį. Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginių mokėjimų atotrūkį tarp valstybių narių, kas savo ruožtu sudaro nevienodas konkurencines sąlygas“, – antradienį sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Lietuva yra tvirtai pasiryžusi siekti tikslo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, bet „tokio masto permainoms būtinas tvarus finansavimas, kurį reikia numatyti daugiametėje finansinėje perspektyvoje“.
„Visoms valstybėms narėms turi galioti vienodos taisyklės, įskaitant galimybę pasinaudoti Teisingo perėjimo, pereinamojo laikotarpio, fondo parama“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Derybas dėl ES biudžeto tikimasi pabaigti kitąmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį3
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados2
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...