- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įkvėpta Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio keliaujančios parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940", Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su "Londono architektūros festivaliu" bei "The Cass" architektūros ir dizaino mokykla suorganizavo diskusiją, nagrinėjančią optimizmo santykį su architektūra.
Diskusija vyko Rytų Londone įsikūrusioje Londono Metropolitano universiteto Sero Johno Casso meno, architektūros ir dizaino mokykloje.
Į ją pakviesti architektūros istorikai, sociologai ir psichologai diskutavo, kas sieja emocinį nusiteikimą, miesto įvaizdžio formavimą ir architektūrą. Pranešimus skaitė prof. Marija Drėmaitė, dr. Eglė Rindzevičiūtė, architektūros kritikas ir rašytojas Douglas Murphy. Diskusijoje dalyvavo minėti pranešėjai ir iškilus psichoanalitikas Adamas Phillipsas, publikavęs daugybę knygų žymiausiose JAV ir Jungtinės Karalystės leidyklose.
Optimizmas – tai sąmonės būsena; tai požiūris, išreiškiantis tikėjimą, kad tam tikrų pastangų rezultatas bus teigiamas.
"Optimizmas skamba kaip architektūros stilius, artimas modernizmui, bet paroda nėra apie architektūros stilių. Optimizmas – tai sąmonės būsena; tai požiūris, išreiškiantis tikėjimą, kad tam tikrų pastangų rezultatas bus teigiamas. Tokio požiūrio netrūko tarpukario Europoje, kurioje, po imperijų žlugimo ir Pirmojo pasaulinio karo atsirado daug naujų valstybių, tarp jų ir Lietuva. Jos energingai įsitraukė į modernizacijos lenktynes, siekdamos pasivyti pasaulines tendencijas ir tapti labiau europietiškos", – parodos koncepciją pristatė Marija Drėmaitė.
Nors parodoje "Optimizmo architektūra" optimizmo sąvoka atskleidžiama akcentuojant tarpukario Kauno – laikinosios sostinės statybų bumą, kai jauni užsienyje studijavę architektai sugrįžo dirbti į Lietuvą ir suprojektavo daugybę naujų modernių pastatų, ši naujai temą traktuojanti diskusija "The Cass" mokykloje privertė plačiau pažvelgti į tai, kokią kultūrinę ir socialinę reikšmę optimizmas turi kaip emocinis imperatyvas, formuojantis tautos ir miestų bei individų identitetams.
"Optimizmas iš tiesų gimsta iš norų apie ateitį formulavimo, iš pageidaujamos ateities įsivaizdavimo, kartu suvokiant tokių norų fikcinę prigimtį ir žinant, kad negalime numatyti ateities. Optimistinis mąstymas yra paremtas magiškomis mintimis, ir būtent tos magiškos mintys perkelia realybę į norimą viziją. Optimizmas savyje talpina įsitikinimą, kad praeitis, kad ir kokia ji sudėtinga ar skausminga būtų, nepakenks ateičiai", – citata iš rašytojo ir psichoanalitiko Adamo Phillipso pasisakymo.
Diskusija "Architektūra ir optimizmas" yra jau antrasis kartas, kai Lietuva dalyvauja "Londono architektūros festivalyje". Praėjusiais metais viena ryškiausių festivalio instaliacijų buvo pripažinta priešais Šv. Pauliaus katedrą įrengta miško gabaliuko instaliacija "The Building Site", kurią suprojektavo kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro14
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...