- Vaida Bičkutė, www.DELFI.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, antrą pavasario dieną, Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras švenčia dvidešimt trečiąjį gimtadienį. Aplankę daug svečių šalių, Mažiukai visada su džiaugsmu grįžta namo – viena karta po kitos. Per dvidešimt trejus metus atmintyje prikaupta begalė istorijų, kuriomis – linksmomis, liūdnomis, pamokančiomis – su savo žiūrovais dalinasi teatro žmonės.
Teatro įkūrėjas, Maestro Rimas Tuminas pasakoja, kaip kūrėsi Mažasis teatras. „Buvo toks laikas, – sako Maestro, – kai skridome į mėnulį“.
Klausiu režisieriaus, kaip jis jaučiasi kiekvieną kovo 2-ąją.
„Absurdiška, kad 1990 m. kovo 2 d. įkurtas Mažasis teatras, o kovo 11 d. – paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, galėjome išlaukti devynias dienas“, – nusišypso Maestro ir pradeda pasakoti apie tai, kaip norėjo Gedimino prospektą paversti Manhetenu.
„Seime ruošiau kalbą apie tai, kad Gedimino (tuomet dar – Lenino) prospektą reikia padaryti Manhetenu: čia teatrai, čia operetės, norėjau paversti prospektą gyva teatrine muge. Seime buvau palydėtas plojimais. Ne veltui vėliau ėmiausi statyti „Madagaskarą“, aš pats tada buvau panašus į Pakštą.“
„Tuo metu teko dirbti Islandijoje ir šalis man paliko labai didelį įspūdį – žemė-mėnulis. Kartą susėdome kabinete su premjeru Gediminu Vagnoriumi – jis vienas garbiausių vyrų, kuriuos teko sutikti. Kalbėjomės, pasakojau, kokia tuo metu buvo teatro situacija: jokio finansavimo, visiškai neturėjome pinigų. Premjeras, žinodamas, kiek vargo, pastangų į teatrą sudėta, paklausė, kaip gali padėti. Pasakiau, kad noriu savo žmonėms mėnulį parodyti – nuvežti į Islandiją. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę – tai svarbus istorinis kontekstas. Ir mes gavome Boeing lėktuvą – visas buvo mūsų. Dabar net neįmanoma šito įsivaizduoti. Mus nuskraidino. Kas galėjo tas skrido – kviečiau visus, kuriuos norėjau ten nusivežti. Pilotams rodžiau kelią, kur skristi – įsivaizdavau, kad aš vežu teatrą, žmones ir man patiko būti šturmanu. Gyvenome ten su pilotais, stiuardesėmis.“
Apie dabartinius Mažojo teatro namus Gedimino prospekte Maestro turi daug istorijų – nors į atskirą knygą sudėk. Daug darbo ir širdies juose.
„Kai pradėjau ieškoti pastato teatrui, kartu su Valiumi Tudorake (teatro pastatyminės dalies vedėjas – aut.), apėjome visą Vilnių. Ir Gedimino prospekte pamačiau tą skliautą. Tuo metu jis buvo užkaltas, dar nežinojome, kad tai – unikalus stiklo skliautas – tokių nėra visoje Europoje. Net užkaltas jis darė man įspūdį, jutau, kad ten kažkas yra, kad tai – teatrinis skliautas, po juo galima statyti „Galilėjų“ – tada jam vietos ieškojau. Nors gauti šį pastatą nebuvo lengva, daug kelių nueita, tuo metu ne mes vieni šio pastato norėjome. Tačiau jutau, kad tai – teatro erdvė ir teatras joje turi būti.“
Šiandien režisierius Rimas Tuminas teatrui linki Puškino ir sako:
„Teatre Tavęs turi būti mažai, labai mažai. Jeigu į sceną išeisi prašyti – negausi, net jeigu užuojautos prašysi – vistiek negausi. Turi į sceną įeiti nematomas ir išeiti. Bet ženklą palikti. Kultūra turi būti elgsenoj, gyvenime, scenoje. Dabar labai daug savęs – aš aš, visada AŠ. Tai mirtina: Aš yra mirtis. Yra TU, MES, JŪS – štai kur mūsų teatras – MES. Pamiršk save. Galvok, kad gal tu ir negyveni.“
Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro meno vadovas, režisierius Rimas Tuminas pastatė arti 40 spektaklių, kurie rodomi teatrų scenose visame pasaulyje. Daugelis spektaklių pelnę garbingus apdovanojimus Lietuvoje ir užsienyje: Kristoforo apdovanojimas už spektaklį „Maskaradas“; Tarptautinio Baltijos šalių teatrų festivalio apdovanojimas už geriausią režisūrą, spektaklis „Mistras“; Kultūros ministerijos premija už geriausią 2004/2005 m. sezono lietuvių dramaturgijos pastatymą, spektaklį „Madagaskaras“; Rusijos Federacijos nacionalinė teatrinė premija „Auksinė kaukė“ už geriausią metų spektaklį Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro spektaklį A. Čechovo „Dėdė Vania“ ir kt.
Rimui Tuminui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) už indėlį į tautinę kultūrą; Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas – Lietuvos Tūkstantmečio žvaigždė; Tarptautinė K. Stanislavskio premija ir kt.
Rimo Tumino spektakliai Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre: „Madagaskaras“, „Mistras“, „Belaukiant Godo“, „Trys seserys“, „Maskaradas“, „Revizorius“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes1
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...