Dėl kivirčo su tėvais klaipėdiečiui gresia netekti palikimo. Šeimyniniai ginčai persikėlė į teismą, kai sūnus su gimdytojais nepasidalijo bendro kiemo ir šie nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį. Advokatų teigimu, tai nėra labai retas atvejis, kai tokie konfliktai sprendžiami teismuose.

Gyvenimas kartu apkarto

Klaipėdietis Gintaras (vardas pakeistas – A.D.) nuo paauglystės svajojo pasistatyti namą, kuriame gyventų su tėvais, vėliau ten galėtų kurti ir savo šeimą.

Atkaklumo jam galėtų pavydėti bet kas. Teisme taip ir buvo teigiama, jog Gintaras laisvu nuo mokslų metu mūrijo namą, uždarbiavo kitur, pinigus investuodavo į statybas. Tad natūralu, jog jis vėliau tapo dalies namo savininku. Tėvai jį sūnui oficialiai padovanojo, nes toks sprendimas buvo išties teisingas.

Neaišku, kokia katė perbėgo kelią tarp artimiausių šeimos narių, bet jie atsidūrė teisme.

Tarpusavio santykiai pasiekė tokią ribą, kad abi pusės vieni kitus kaltino fiziniu ir moraliniu smurtu, kliudymu naudotis turtu, siekiu užvaldyti dalį turto ir kitais labai negražiais dalykais.

"Tai jis mane padavė į teismą, nes užsimanė parduoti dalį namo. Pradėjo savo iniciatyvą rodyti, matininkus pasikvietė, kad padalytų sklypą. Kažkas atsitiko su jo sąžine, kai pradėjo daugiau uždirbti, susikalbėti su juo nebeįmanoma. Tai trunka jau beveik metus. Labai viskas sudėtinga", – apgailestavo Gintaro tėvas.

Vyras neslėpė esąs įskaudintas tokio sūnaus elgesio, maža to, jam tai kainavo sveikatą. Tėvo teigimu, sūnus ir privalėjo jam padėti mūryti namą. Todėl jis nesuprantąs, kodėl Gintaras dabar nori sklypo dalies.

Sūnaus nuostata kita. Ją jis aiškiai išdėstė prašyme teismui. Vyras teprašė jam pripažinti teisę naudotis dešimtadaliu tėvams priklausančio sklypo pagal panaudos sutartį. Tėvai į jokias derybas nesileido. Teisme sūnus tvirtino, jog tėvas esąs tinginys, visą gyvenimą nieko nedirbo ir tas namas – tik jo nuopelnas.

Šeimynykščių santykiai taip pašlijo, kad sūnus esą nematė kitos išeities, tik parduoti turimą dalį namo ir išsikelti kitur.

Panaikino dovanojimo sutartį

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai įsitraukę į konfliktą tėvai vis dėlto nusprendė panaikinti dalies namo dovanojimo sutartį.

Teismo sprendime rašoma: "Iškilus tarp šalių ginčui, atsakovai prašo panaikinti dovanojimo sandorį, taikant restituciją, nes iš esmės pasikeitė apdovanotojo elgesys: tapo priekabus ir nesukalbamas, atsisako padėti bet kokiuose darbuose, kelia įvairius reikalavimus, sutikęs net nepasisveikina, nelaiko jų tėvais, gąsdina, žemina ir jų atžvilgiu naudoja net fizinį smurtą. Dėl tokios priežasties negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu bei dažniausiai yra priversti neišeiti iš namų, kad išvengtų kontakto su sūnumi".

Pagal Civilinį kodeksą dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sužalojo, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

"Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, turi teisę manyti, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotojus psichologinį ir fizinį smurtą, žemino jų orumą, todėl tokie veiksmai gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu", – rašoma teismo sprendime.

Būtent todėl teismas nusprendė panaikinti dovanojimo sandorį. Tad sūnus, apskundęs teismui tėvus dėl nesutarimo, kaip naudotis žemės sklypu, neteko savo dovanotos namo dalies.

Tačiau šį sprendimą jis jau apskundė aukštesnės instancijos teismui.