Paprašyta paaiškinti, kuo skiriasi D.Jasaičio dviejų iš valstybės gautų butų situacija nuo V.Balsevičių, politikė įtikinėjo, jog tai visiškai skirtingos istorijos.

"D.Jasaičiui priklausantį butą atidavėme Turto bankui, nes jo su tokia teismo nutartimi mums nereikia. Teismas pripažino, jog sutartis buvo neterminuota. O kalbant apie Balsevičių istoriją, mums nesinori, jog šis pastatas būtų parduotas, nes jis yra nepaprastos vertės", – aiškino A.Feser.

Tad koks likimas laukia Alksnynėje esančio vienkiemio?

Pasirodo, jog parko direkcija norėtų čia įrengti ekspoziciją.

"Norime jį įveiklinti. Mes seniai puoselėjame svajonę tą namą padaryti lankomą. Apie 1903 metus šioje vietoje buvo pastatyti penki pastatai, kurie buvo skirti kopų prižiūrėtojams. Turiu istorinės medžiagos, renku, ieškau, žiūriu", – tikino A.Feser.

Būsto reikia, tik neaišku kam

Panašu, jog aiškios vizijos, o juolab konkretaus projekto idėjos finansavimui kol kas nėra. Vizija, kas turėtų atsirasti išgujus Balsevičių šeimą iš namų, tėra gyva pačios A.Feser galvoje.

Tačiau išskirtina tai, jog Kuršių nerijos nacionaliniam parkui buvo perleista naudotis Juodkrantės mokykla.

"O ten yra per tūkstantį kvadratinių metrų, ar jų mažai? Ne, geriau žmones iš namų išvyti ir neva ekspoziciją įkurti, laikyti pastatą užrakintą. Koks lankytojų centras gali būti Alksnynėje? Ką ten lankyti, į kontrolės posto kontrolierius žiūrėti? Absurdas visa tai. Parko direkcijos funkcijoms ir vizijoms – per akis valdomo ploto. Kyla klausimas, kam to pastato taip prisireikė ir kas iš tiesų ten bus daroma?" – retoriškai klausė Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis.

"Ne, na, viršūnė. Man jo reikia. Aš čia jį pasiimsiu. Mes gyvename teisinėje valstybėje, ką man daryti kaip vadovui? Tai gal kas pasakys, kad jie man į kišenę moka ir ten gyvena neteisėtai?" – pyktelėjo A.Feser.

Parko vadovė aiškino, esą šio pastato reikėtų Kretingos miškų urėdijos padaliniui.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis aiškino, jog urėdijai naujų patalpų reikėtų, bet ne verktinai.

"Gal 5–6 metų tėkmėje norėtume surasti naują pastatą, kur oriai galėtų įsikurti miškininkai. Turime įvairių statinių nerijoje, be jie nėra tinkami. Atsisakėme ir miškų urėdijai priklausiusios poilsinės", – aiškino T.Zaleckis.

Vis dėlto aiškėja, jog trūks plyš valstybinių įstaigų ar įmonių veiklai šio pastato nereikia.

"Mums užtenka Juodkrantės mokyklos, mes matome, jog to patys neaprėpsime. Todėl pradedama kalbėti, kad ten galėtų įsikurti Kretingos miškininkai", – patikino A.Feser.

O štai Balsevičių šeimynai ši valdininkė sugebėjo mestelėti neįtikėtiną patarimą.

"Patarė važiuoti į kaimą, susirasti apleistą sodybą ir arti žemę, jei jau neturime kur gyventi", – stebėjosi V.Balsevičius, išgirdęs patarimą užimti svetimą turtą.

"Juk tiek žmonių dabar išvažiuoja į užsienį, na, reikia kažką daryti", – savo patarimo logika net neabejojo A.Feser.

Situaciją vertins viceministras

Ką daryti su Balsevičių gyvenamu namu, parūpo ir aplinkos viceministrui Martynui Norbutui, kuris tokiu reikalu net susiruošė į pajūrį.

"Valstybės turtas Alksnynėje naudojamas ne pagal paskirtį, valstybė patiria žalą. Bet neseniai Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė įstatymo pataisas, kuriose numatyta galimybė spręsti štai tokias situacijas. Norima leisti tokiems žmonėms įsigyti valstybės turtą nominalia verte. Tai būtų viena išeičių. Bet kiekviena situacija yra skirtinga ir kiekvieną jų reikia analizuoti atskirai. Išties kelia nuostabą tai, jog žmonės daugybę metų gyvena tarnybiniuose būstuose, nors oficialiai net nedirba tose valstybinėse tarnybose, kurioms priklauso turtas. Mes turime ir kitą pavyzdį, kaip Neringos mero D.Jasaičio, kuris niekaip nenori atsisakyti tarnybinio buto, aiškindamas, neva negali imti paskolos būstui, nors kažkodėl kiti žmonės, gaudami mažesnius atlyginimus, gali pasiimti paskolas", – nuomonę išsakė aplinkos viceministras.

M.Norbutas patikino, jog Alksnynės pastato reikalingumą analizuos.

"Kiekvieno valstybinio turto panaudojimas yra viešojo intereso dalis. Kol kas aš negaliu iš esmės vertinti šios situacijos, nes nežinau visų aplinkybių, todėl sunku pasakyti, kaip ši situacija turėtų būti vertinama", – tikino aplinkos viceministras M.Norbutas.

Turto – iki soties?

Paaiškėjo dar viena įdomi aplinkybė, bylojanti, jog nerijos pusiasalyje požiūris į savą ir svetimą turtą vis dėlto yra kitoks nei žemyne.

Prieš metus Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perdavė Neringos savivaldybei patalpas, kurių panaudojimo vizija iki šiol nėra aiški.

"Buvo toks reikalas. Perdavėme savivaldybei ir ji turi spręsti, panaudoti tai kaip butus, ar ne. Mes perkėlėme Juodkrantėje dirbusią darbuotoją į Klaipėdą. Patalpų nereikėjo, todėl perdavėme. Žiemą ten buvo šildoma, kad vandentiekis neužšaltų. Jos įsikūrusios virš Juodkrantės bendruomenės namų, antrajame aukšte", – prisiminė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Kas gyvena ir kas naudojasi visus metus šiuo turtu, nėra aišku.

Juodkrantiškiai tikina, jog šiomis patalpomis nesinaudoja nė viena vietinė šeima, kuriai tikrai verkiant reikėtų socialinio būsto.

Komentaras

Albertas Stanislovaitis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius

"Suprantu V.Balsevičiaus situaciją. Mano žiniomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pagal galimybes pratęsinėjo tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau parko direkcija, kaip valstybinio turto valdytoja, privalo laikytis numatytų įstatymų. Minėtų patalpų direkcijos veiklai nereikia. Tad direkcija nereikalingą turtą privalo atiduoti Valstybės turto fondui. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, todėl daugiau komentuoti šio klausimo negaliu. Jei galutinis teismo sprendimas bus nepalankus p. V.Balsevičiui, galbūt Neringos savivaldybė imsis iniciatyvos suteikti jam socialinį būstą. Pažadu, kad artimiausiu metu aptarsime situaciją su tarnybos teisininkais ir KNNP direkcijos vadove, ar visos mūsų galimybės yra išnaudotos.