Neringiškių šeimai – benamių dalia

Juodkrantiškiui Viktorui Balsevičiui, nerijos miškuose dirbusiam 40 metų, senatvėje pasiūlyta iš namų nešdintis į gatvę. Šio vyro pavardė gerai žinoma visoje Lietuvoje. Būtent šio miškininko pavarde, "balsevičiukais", vadinama Neringoje aptikta invazinė grybų rūšis. Tačiau sulaukęs senatvės ir besigrumiantis su onkologine liga pensininkas yra keldinamas iš tarnybinio buto, nesuteikiant jokios kitos gyvenamosios vietos.

Kova dėl tarnybinio buto

70-mečio V.Balsevičiaus akyse – nusivylimas ir širdgėla.

Fiziškai sunkų miško pjovėjo darbą dirbusiam žmogui liepta per tris mėnesius išsikelti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklausančių patalpų.

"Žiemą eik nors į gatvę. Ir kur man nueiti? Pasikarti?" – išrėžė mažakalbis V.Balsevičius, pradėdamas pasakoti pečius prislėgusią istoriją.

V.Balsevičius miško darbininku pradėjo dirbti sovietiniais laikais – 1972-aisiais.

"Pradėjau dirbti miško pjovėju tuomečiame miškų ūkyje. Buvo suteiktas gyvenamasis plotas, anuomet niekas jokių sutarčių nesudarinėdavo, tik buvo pildomos namų knygos. O 2009 metais su manimi sudaryta patalpų nuomos sutartis. Vėliau ji dar pratęsta, tiesa, terminuotai", – prisiminė vyras.

Teismų karuselė miškininką įsuka ne pirmą kartą.

Kuršių nerijos nacionaliniam parkui vadovavusi Aurelija Stancikienė taip pat mėgino iškrapštyti nuomininką iš tarnybinio buto, tačiau du anuomet vykusius teismo procesus vyras laimėjo ir kurį laiką miškininko gyvenimas buvo ramus.

Senatvėje – įtampa

Ginčas kilo dėl Alksnynėje prie pat rinkliavų posto esančio namelio. Jame V.Balsevičiui priklauso beveik 25 kv. metrai valstybinio būsto. Tai yra vienas kambarys su virtuvėle.

Sovietiniais laikais V.Balsevičiaus šeimai, auginančiai du vaikus, buvo leista naudotis ir šio pasato mansarda.

Tai sudarytų apie 50 kv. metrų ploto patalpas.

"Taip jau išėjo, jog mes su žmona išsiskyrėme. Faktiškai aš gyvenu pirmajame aukšte, viename kambaryje, o buvusi žmona – mansardoje", – aiškino V.Balsevičius.

Viktoras Balsevičius. Vytauto Petriko nuotr.

Tačiau mansardos nuomos sutarties nėra.

"Tuometis direkcijos vadovas leido man čia įsikelti. Kaimynystėje gyvenusi kaimynė nebesinaudojo tomis patalpomis, tad nuėjau pas tuometį parko direkcijos direktorių, kad leistų naudotis mažyčiu 11 kvadratų kambarėliu. Mes keturiese juk buvome, tai ir leido mums mansarda naudotis. Bet aš juk ją užėmiau ne savavališkai, buvo žodinė sutartis", – pasakojimą papildo buvusi V.Balsevičiaus sutuoktinė Stepanija Balsevičienė.

67 metų moteris guodėsi, jog turi sveikatos bėdų, o gyvenimo Alksnynėje nederėtų niekam pavydėti.

"Labai kukliai gyvename, turiu neįgalumo grupę. Mūsų gyvenimo nėra kam pavydėti", – dūsavo neringiškė.

Sandėliukas virto būstu?

Paaiškėjo, jog paskui tėvus į teismų procesą įsuktas ir Balsevičių sūnus Tomas.

Vyro gyvenimas nesusiklostė, uždarbio užsienyje jam nepavyko gauti, tad suaugęs sūnus vasarą praleido tarnybiniam butui priskirtame sandėliuke.

"Ir mane apkaltino savavališkai užėmus būstą. Koks ten būstas, sandėliukas juk, daiktams susidėti. Taip išeina, jog aš ūkiniame pastate registruotas? Dabar mane iš ūkinio pastato krausto. Teisme lyg nusikaltėliai pristatyti esame. Esą užėmę kaimynės butą, mansardą ir dar sandėliuką", – dūsavo T.Balsevičius.

Prieš kelis dešimtmečius šeima tikino prašiusi galimybės išsipirkti būstą, tačiau to jiems nebuvo leista padaryti.

Pasigirdus reikalavimams keldintis iš tarnybinio buto, pensininkams Balsevičiams buvo primintas V.Balsevičiaus mirusio tėvo būstas.

"Teisme prikišo, esą turėjome būstą. Aš buvau tėvo buto Preiloje paveldėtojas. Jį perrašiau dukrai. Jai juk reikėjo kurti savo gyvenimą. O direkcija mat prikiša, jog vaikai turi mumis pasirūpinti", – teigė V.Balsevičius.

Darbe nematė

Sulaukę paskutinės ir jiems nepalankios Klaipėdos apygardos teismo nutarties, Balsevičiai nužingsniavo pas Neringos merą Darių Jasaitį.

Mūsų meras du valstybinius butus turi, o su mumis valstybė labai negražiai pasielgė.

"Prašėme, gal socialinis būstas atsirastų. Bet nieko negavome. Mūsų meras du valstybinius butus turi, o su mumis valstybė labai negražiai pasielgė", – pasipiktino S.Balsevičienė.

Susitikimą su D.Jasaičiu V.Balsevičius prisimena su kartėliu.

"Meras pasakė, jog kolegos buvome, miškininkai. Tačiau aš tiesiai galiu pasakyti, jog kas jis toks yra, aš žinau, bet nė vienos dienos darbo vietoje, girininkijoje, nesu jo matęs. Aš iš miško ūkio išėjau jau nepajėgdamas dirbti. O dabar ir iš namų išvys", – pripažino V.Balsevičius.

Vartydamas teismui Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teiktus dokumentus, V.Balsevičius mini ir daugiau jį žeidžiančių faktų.

"Parko direkcija net mėgina nurėžti dalį mano darbo stažo. Aiškina, kad aš esą tik nuo 1997-ųjų, o ne nuo 1972-ųjų dirbu. Na, bet reikėtų nors kiek padorumo turėti. Per gyvenimą tik pusę metų esu nedirbęs. Brigadoje buvo toks incidentas, vyrai prisigėrę praganė pjūklą. Visus tris mus atleido. Po pusmečio vėl įsidarbinau", – aiškino V.Balsevičius.

Merui – du butai

Beje, Neringos meras D.Jasaitis savo biografijoje pažymi, jog nuo 1995 m. iki 1996 m. buvo Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijos darbininkas. Todėl D.Jasaičiui buvo skirtas tarnybinis 23 kv. m ploto butas Preiloje.

Šio būsto politikas iki šiol neapleidžia, jo neatsisakė net ir gavęs antrąjį butą. Ir nemato nieko gėdingo.

Dar daugiau – turėdamas vieną žinybinį butą, D.Jasaitis sėkmingai gauna antrąjį – savivaldybės socialinį būstą.

"Būstas suteiktas man apytiksliai apie 2000-uosius. Kaip ir dauguma neringiškių, stovėjau eilėje būstui gauti. Tuomet buvo savivaldybės nuostata, kad nidiškiams (Nidoje gimusiems/augusiems) butai turi būti skiriami Nidoje, o man, kaip augusiam Preiloje, būstas skirtas šioje gyvenvietėje. Būstą gavome kaip keturių asmenų šeima. Išsiskyrus su žmona, būstas liko šeimai (perrašytas buvusiai žmonai)", – situaciją komentavo D.Jasaitis.

Paprašė pratęsti terminą

Jei vieniems neringiškiams tenka patirti visiško nuopuolio grėsmę, tai kitiems šio krašto laimingiesiems pavydėtinai sekasi.

2008 m. D.Jasaitis išgirdo jam palankų Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Neskundžiamoje nutartyje pažymėta, jog su D.Jasaičiu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vienašališkai, prieš tai įspėjusi nuomininką, nutraukti buto nuomos sutarties negali.

Tai galiotų tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotoms nuomos sutartims.

"Nustatyta, kad patalpos nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad sutarties negalima nutraukti remiantis CK 6.614 str.", – rašoma nutartyje.

Tai, kad D.Jasaitis nedirbo nacionalinio parko direkcijoje, šiai aplinkybei konstatuoti lemiamos įtakos neturi.

Nutartyje pažymėta ir tai, jog tas faktas, kad D.Jasaičiui suteiktas kitas, savivaldybės socialinis būstas, taip pat nėra ginčo esmė.

Išeitų, kai kam Neringoje galima pretenduoti į du butus, o kitiems – net vienintelio stogo virš galvos nevalia išsaugoti?

"Toks klausimas kyla tik dar šiek tiek padorumo turintiems. Labai apgailėtina situacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog nevalia jokiai institucijai atimti paskutiniojo būsto iš žmogaus. Paprastai tariant, šiais laikais į gatvę žmonės neturėtų būti vejami", – rėžė V.Balsevičių teisme ginantis advokatas Tomas Juodžius.

Teisininkas, praėjusią savaitę lydėdamas Balsevičius į dar vieną teismo posėdį, dėl iškeldinimo termino atidėjimo, vylėsi, jog Lietuvoje vis dėlto laimės padorumo ir teisingumo principai.

Parko vadovei rūpi istorija

O štai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser turi kitą nuomonę.

"Parko direkcija valdo tam tikrą valstybinį turtą. Žmonės šiame pastate gyveno be jokios sutarties ir be jokios teisės ten gyventi. Ir tai tęsėsi ne vienerius metus, o gražiuoju susitarti, kad jie išsikeltų, nepavyko. Tada kreipėmės į teismą, kad šis nuspręstų, gali jie ten gyventi, ar ne. Žinau, jog yra buvę atvejų Lietuvoje, kai tokiais atvejais žmonėms buvo leidžiama gyventi iki gyvos galvos", – situacijos priešistorę pasakojo A.Feser.

A.Feser aiškino, jog, kaip valdininkė, ji elgiasi teisėtai ir, jos galva, teisingai.

"Teismas nusprendė, kad jie turi išsikelti. Žmonės paprašė leisti atidėti teismo sprendimo vykdymą, ir mes neprieštaraujame", – tikino A.Feser.

A.Feser ne tik vadovauja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, bet ir yra Neringos savivaldybės tarybos narė, priklauso socialdemokratų partijai, kaip ir Neringos meras D.Jasaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žmogus

Žmogus portretas
Tam gražiam Lt kampelyje vieni kitiems vietiniai gerkles gali perkąsti. Kas liečia merą , grynas šeimos verslas , ten visa savivaldybė verslas. Atiduotų Klaipėdai gal gal kažkas pasikeistų. Vargšas meras buto negali įsigyti ir nereikia verkti kad pinigų neturi tam. Senai jį iš krėslo versti reikia, bet juk įpėdinis yra įpėdinis.

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Koks Leninas. Va Jasaitis ir yra Kuršių nerijos Leninas. Ir dvi žmonas ir du butus turi. Kaip ir AtA proletariato vadas.

romas

romas  portretas
kaip gaila kad Leninas negali prisikelti is numirusiu .oi kiek daug jis visokiu brudu pri sienos sustatytu uz sitokius darbus
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Palydėtoja pokyčių link
    Palydėtoja pokyčių link

    "Jei pati nebūčiau pasiekusi emocinio dugno, negalėčiau dabar žmonių palydėti dvasinio augimo keliu", – taip savo gyvenimą apibūdina neuroedukatorė, studijos "Šviesūs vakarai su Jolanta" įkūrėja bei asmenybės tob...

  • Klaipėdiečių pamėgtame parke – erkės
    Klaipėdiečių pamėgtame parke – erkės

    Atlikus erkių paplitimo ir gausos stebėjimus populiariose uostamiesčio poilsio vietose, vienoje jų aptikta erkių. ...

    15
  • Pajūrio verslininkams – mokesčių inspektorių įspėjimas
    Pajūrio verslininkams – mokesčių inspektorių įspėjimas

    Įsibėgėjant vasaros sezonui, susiimti raginami apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, paskutinės birželio dienos – vienintelė galimybė susimokėti "pamirštus" mokes...

    4
  • A. Vaitkus dar svarsto, ar skųsti teismo sprendimą
    A. Vaitkus dar svarsto, ar skųsti teismo sprendimą

    Buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia dar svarstantis, ar skųsti jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl atleidimo iš darbo ir kompensacijos išmokėjimo. ...

    4
  • Įrengti marinas trukdė kategoriški įstatymai
    Įrengti marinas trukdė kategoriški įstatymai

    Gerokai sulaukėjusioje Kuršių nerijos pakrantėje galėtų kurtis jachtų marinos, tačiau viską stabdė pernelyg kategoriškas požiūris, kuris švelninamas. ...

    3
  • „Myliu Palangą 2019“ sužavėjo kurorto svečius
    „Myliu Palangą 2019“ sužavėjo kurorto svečius

    Pirmąjį vasaros savaitgalį Palangoje įvyko Kurorto šventė „Myliu Palangą 2019“. ...

  • Vėliavas kelia, kad nebaustų
    Vėliavas kelia, kad nebaustų

    Gedulo ir vilties dieną toli gražu ne visi pastatų valdytojai ir administratoriai Klaipėdoje suskubo iškelti trispalvę su juodu kaspinu. Istorikas Jonas Genys tai vadina balta dėme mūsų istorinėje savimonėje. ...

    4
  • Per karščius – darbymetis medikams
    Per karščius – darbymetis medikams

    Karšta visomis prasmėmis – taip pastaruoju metu juokavo kai kurie medikai. Per beveik dvi savaites trukusius karščius uostamiesčio ligoninių medikai dirbo išsijuosę. ...

    2
  • Prasideda medinės Kurhauzo dalies atgimimas
    Prasideda medinės Kurhauzo dalies atgimimas

    Medinė Palangos kurhauzo dalis netrukus pakils it feniksas iš pelenų. Pastato fasado restrauracijos darbai turėtų finišuoti iki metų pabaigos. ...

    1
  • Žirniai viršija kainų rekordus
    Žirniai viršija kainų rekordus

    Panorusiesiems paragauti pirmųjų lietuviškų žirnių teks plačiai atverti pinigines. Uostamiesčio turgavietėse kilogramas šių ankštinių daržovių kainuoja net septynis eurus. ...

    21
Daugiau straipsnių