Jaučiamas laivybos pasyvumas

Parengta studija „Jachtų uostų tinklo žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje plėtros galimybės“ išryškino nemažai niuansų, kodėl Vakarų Lietuvoje per menkai vystosi vidaus laivyba.

Studijoje akcentuota, kad vidaus vandens laivybos, turizmo ir rekreacijos reikmėms būtina aktyviau panaudoti Kuršių marias, Nemuną, Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Dangės upę Klaipėdos miesto ribose.

Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanale, Dangės upėje pasigendama pramoginių laivelių sustojimo infrastruktūros, ne visur yra tinkamas gylis, dėl intensyvesnio plaukiojimo gali prasidėti krantų erozija.

Tiek Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas, tiek Dangės upė beveik nenaudojami turistinei laivybai.

Laivelių ėmė mažėti

Išanalizavusi studijoje apibrėžtą situaciją Vakarų Lietuvos vidaus vandens keliuose, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kreipėsi į Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl vidaus vandenų aktyvesnio panaudojimo Vakarų Lietuvoje.

„Per menkai turistinei, pramoginei ir pramoninei laivybai panaudojamos ir Kuršių marios, Nemuno upė. 2019 m. išryškėjo, kad Lietuvoje yra pernelyg sugriežtinta pramoginių laivų registravimo tvarka, kuri gerokai skiriasi nuo to, kas yra kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dėl to kitose ES šalyse įsigytus pramoginius laivus atsigabenus į Lietuvą, čia juos sunku įregistruoti. Iš dalies ir tai prisidėjo, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje pramoginių laivų ėmė mažėti“, – teigiama kreipimesi. 

Prašoma akcentuoti su pramoginių laivų registracija, techninėmis priežiūromis susietos sistemos palankesnę veiklą, ją priartinant prie tokių šalių kaip Švedija analogiškos sistemos. Nepriimtina yra ir tai, kad 2019 m. taip ir nesugebėta paleisti plaukioti Lietuvos vidaus vandens turizmą į aukštesnį lygį galinčio pakelti greitaeigio laivo tarp Kauno ir Nidos.

Prašo posėdžio prieš sezoną

Manoma, kad aktyviau panaudojant vidaus vandenis didesnio vaidmens turėtų imtis valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“. Ji galėtų skatinti pramoginę laivybą Kuršių mariose, atgaivinant turistinį maršrutą iš Klaipėdos į Nidą. Taip pat prašoma, kad būtų išanalizuota, ar „Smiltynės perkėlai“ nebūtų tikslinga imtis naujo verslo – kurti Klaipėdoje vidaus vandens transporto parką. 

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba paprašė inicijuoti, kad prieš šių metų laivybos sezoną Susisiekimo ministerijoje būtų surengtas atskiras posėdis dėl Vidaus vandenų laivybos skatinimo ir aktyvesnio panaudojimo Vakarų Lietuvos regione, akcentuojant ne tik Kuršių marias, Nemuną, jo žemupį, bet ir Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Dangės upę Klaipėdos miesto ribose.

Taip pat manoma, kad būtų tikslinga analizuoti, kaip aktyvinti pramoninę laivybą, kodėl Klaipėdos uoste nekuriami upinius laivus galintys pakrauti terminalai.