- Giedrė Daugirdaitė, Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau naujienų žmonės perskaito savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, popierines knygas keičia elektroninės skaityklės.
e to, kad vos kelis šimtus gramų sveriančios elektroninės skaityklės savyje talpina nuo 1,5 tūkst. knygų, pabrėžiama ir tai, kad jos padeda išsaugoti medžius. Galbūt. Tačiau jų gamyboje prireikia šimtų litrų vandens ir kelių skirtingų metalų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur elektroninių knygų prekyba populiarėja sparčiausiai pasaulyje, atlikta nemažai tyrimų, kurie bando atsakyti į klausimą, ar elektroninės knygos padeda tausoti gamtą.
Knygoms šluojami medžiai, elektronikai – egzotiniai metalai
Iš pradžių palyginkime, kokių medžiagų reikia gaminant elektronines skaitykles ir popierines knygas. Vienai elektroninei skaityklei pagaminti reikia 15 kilogramų mineralinių medžiagų. Tai daugiausia smėlis ir žvyras, reikalingas užkasti atliekas, susidariusias gamybos metu. Taip pat labai maži kiekiai egzotinių metalų, tokių kaip koltanas (Coltan), kuris išgaunamas Afrikos Kongo respublikoje.
Visgi vienai elektroninei skaityklei pagaminti reikia 300 litrų vandens. Palyginimui - vienai knygai pagaminti reikia 26 litrų vandens. Taigi galima teigti, jog elektroninėje skaityklėje perskaičius 11 knygų, kiekviena kita skaitoma elektroninė knyga taupo vandenį.
Kiek medienos sunaudojama knygų gamybai? Arba kiek knygų galima pagaminti iš vieno medžio? Remiantis įvairiais skaičiavimais, vienas medis virsta nuo 16 iki 50 vienetų knygų. Tačiau vienos didžiausių Lietuvoje spaustuvių vadovas Raimundas Savukynas tvirtina, kad tokie skaičiavimai yra neįmanomi.
Lietuviams su perdirbto popieriaus knyga neįtiksi
„Popieriaus pramonė nenaudoja pačių medžių popieriaus gamybai, popieriaus pramonė gali perdirbti rąstelius ir šakas, nestoresnius kaip 8 centimetrų. Naudojamos popiermalkės – tai pati prasčiausia pajuodusi mediena. 80 proc. medienos, pačios geriausios kokybės, naudojama baldų gamybai ir statybai“ - sako R. Savukynas.
Spaustuvės vadovas popieriaus pramonę vadina „miško sanitarais“, nes esą 80 proc. geriausios medienos sunaudoja baldų ir statybos sektorius, o popierius gaminamas iš liekanų.
Taip pat, daug mažiau gamtą teršia iš perdirbamo popieriaus gaminamos knygos, populiariausios Vakarų Europoje, tačiau ne Lietuvoje. Lietuviai skaito knygas iš būtinai aukščiausios kokybės, išbalinto popieriaus. Leidėjai teisinasi, kad pataikauja vartotojų poreikiams. Esą knygų, kurios išleistos ne ant balto lakuoto popieriaus ir be kietų viršelių lietuviai nepirktų. R. Savukynas kategoriškas: „Kadangi mes visi esame iš bajorų mėšlinais batais, tai mes knygų su nebalinto popieriaus lapais nepirksime, deja, taip yra“.
Ar elektroninės knygos mažina šiltnamio efektą?
Aplinkosauginius tyrimus atliekanti Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Cleantech“ skaičiuoja, kad viena knyga sukuria 7,5 kg anglies dioksido ekvivalentų (tai yra „šiltnamio efektą“ sukuriančių dujų matavimo vienetas). Šis skaičius gaunamas, susumavus, kiek anglies dioksido dujų išskiriama į orą gaminant popierių, knygas, jas transportuojant ir vėliau šalinant atliekas.
Remiantis kompanijos „Apple“ skaičiavimais, planšetiniai „iPad“ kompiuteriai sukuria 130 kg anglies dioksido ekvivalentų per jų naudojimo laikotarpį. O „Amazon Kindle“ elektroninė skaityklė - 168 kg („Cleantech“ duomenimis), tai yra, tiek, kiek anglies dioksido ekvivalentų sukuria 22,5 knygos. Tai reiškia, kad perkopus šį skaičių, kiekviena nauja perskaityta elektroninė knyga padeda mažiau teršti aplinką.
Elektroninės atliekos VS popierinės
Kitas svarbus klausimas - atliekų. Juk tradicinės popierinės knygos gali išsilaikyti ir šimtą metų, o elektroninės skaityklės ar planšetiniai kompiuteriai keičiami kas 2-3 metus. Ir ne tik dėl to, kad sugenda. Tiesiog pasirodo vis naujesni, geresni jų modeliai.
Atliekų perdirbimo rodiklis taip pat labai svarbus. „Elektroninių atliekų yra perdirbama daugiausia 38 proc., o popieriaus ir popierinių atliekų perdirbama 95 proc.“, - sako R. Savukynas.
Be to, elektroninės atliekos yra priskiriamos prie pavojingų aplinkai atliekų, o popierius gali būti tiesiog sudeginamas.
Gamintojai atkreipia dėmesį į ekologiją
Gamintojai nuolat ieško naujų ekologiškesnių būdų tiek popieriaus, tiek elektroninių prietaisų gamybai. Vis dažniau naudojamos aplinkai draugiškos popieriaus balinimo priemonės, knygos spausdinamos rašalu, pagaminto sojos, o ne naftos pagrindu.
Elektroninė industrija taip pat stengiasi mažinti toksinių chemikalų naudojimą ir gerinti darbininkų darbo sąlygas.
Taigi, kiek reikia perskaityti, kad elektroninė skaityklė atsipirktų ekologine prasme? Kalbant apie iškastinį kurą, vandens mineralų naudojimą tokių skaityklių gamybai, vienos elektroninės skaityklės atsiperkamumas lygus 40-50 popierinių knygų. Jeigu įvertinsime poveikį klimato šilimui – jau 100 knygų.
Tačiau pats ekologiškiausias būdas – mažesnis vartojimas. Todėl prieš pirkdami knygą, prisiminkime, jog vis dar veikia bibliotekos ir egzistuoja draugai, galbūt turintys jus dominančią knygą savo lentynoje.
Parengta pagal „New York times“, „Washington Post“, portalų tkearth.com ir parchmentgirl.com informaciją
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...