- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva prisijungė prie dviejų tarptautinių biomedicinos ir biotechnologijų mokslo tinklų – švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius inicijavo narystę „Instruct“ ir BBMRI infrastruktūrose, kurių veikla itin svarbi naujų mokslo atradimų plėtrai ir globalių iššūkių, įskaitant ir koronaviruso pandemiją, sprendimui.
„Galimybė dirbti sutelkiant geriausius protus iš visų šalių tampa itin aktuali siekiant proveržių moksle, taip pat sprendžiant pasaulinio masto iššūkius, tokius kaip koronaviruso pandemija, tad labai reikšminga, kad Lietuvos mokslininkai aktyviai jungiasi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, – sako ministras A. Monkevičius. – Dalyvavimas tarptautinėse infrastruktūrose sudarys Lietuvos mokslininkams sąlygas naudotis bendrais ištekliais siekiant bendrų tikslų“.
„Instruct“ – tai struktūrinės ląstelių biologijos infrastruktūra, leidžianti fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų bendruomenei naudotis jos mokslinių tyrimų centruose sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, dalyvauti mokymuose bei gauti finansavimą moksliniams tyrimams ir stažuotėms. Lietuvai „Instruct” infrastruktūroje atstovaus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
BBMRI – tai sveikatos mokslų srities infrastruktūra, kurios nariams suteikiama galimybė naudotis kitų šalių narių koordinuojamais biologinių ėminių bankais ir biomolekuliniais ištekliais. Lietuvai BBMRI infrastruktūroje atstovaus Nacionalinis vėžio institutas, teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.
Ministras A. Monkevičius taip pat patvirtino Lietuvos ketinimą prisijungti prie lazerių mokslo infrastruktūros ELI. Tai pirmoji tarptautinė technologijos mokslų srities infrastruktūra, kurios nariams suteikiama galimybė naudotis pažangiausiomis aukšto galingumo ir intensyvumo lazerinėmis technologijomis bei bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais vykdant mokslinę veiklą. Lietuvai ELI infrastruktūroje atstovaus Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Fizinių ir technologijos mokslo centro konsorciumas.
Prisijungimas prie tarptautinių infrastruktūrų skatina Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir tinklaveiką, taikomųjų tyrimų vykdymą ir naujų technologijų, didina Lietuvos mokslo konkurencingumą.
Lietuva, ministerijos pateiktais duomenimis, nacionaliniu lygmeniu iki šiol jau buvo prisijungusi prie 5 tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų: Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją CERN, Europos molekulinės biologijos konferenciją, Europos molekulinės biologijos laboratoriją, Europos socialinių tyrimų tinklą ESS ir bendrąją kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūrą „Clarin“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...