- lrt.lt, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per pusmetį įmonių skolos padidėjo 1,4 mlrd. litų, tačiau turto areštų skaičius sumažėjo dvigubai.
Kas antra įmonė turi skolų
Iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje kas antra turi pradelstų skolų ir beveik kas trečia - įregistruotus ar išregistruotus turto areštus.
Per šių metų rugsėjo mėnesį bendras įmonių pradelstų skolų portfelis išaugo daugiau nei 247 mln. litų ir sudaro beveik 2,5 mlrd. litų.
„Nepaisant to, kad skolininkų skaičius per rugsėjį ir minimaliai sumažėjo, tačiau įmonių pradelstos skolos ir toliau augo. Nors įmonių skolos labai nežymiai didėjo telekomunikacininkams, o komunalinių paslaugų bendrovėms bei kitiems sektoriams skolų augimas buvo lėtesnis nei rugpjūtį, tačiau skolos finansų įstaigoms ir toliau augo sparčiausiai.
Be to, labai sudėtingą verslo padėtį rodo ir tai, kad per rugsėjį įmonės padengė mažiau skolų, nei per rugpjūtį“, - teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Kur daugiausia naujų skolininkų?
Pasak A.Buemann, pastebima tendencija, kad naujų skolininkų skaičius daugiausia pildosi iš rizikinguose sektoriuose - statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės - veikiančių įmonių.
Mažiausiai tarp naujų skolininkų yra iš finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių įmonių.
Daugiausiai pradelstų įsiskolinimų turi Kazlų Rūdos, o mažiausiai - Skuodo rajono savivaldybėje veikiančios įmonės.
Mažiau turto areštų
Įmonės, kurių metinės pajamos svyruoja nuo 2 iki 3 mln. litų turi daugiausia pradelstų skolų, o mažiausiai skolų turi įmonės, kurių pajamos siekia nuo 50 iki 100 mln. litų. Didžiausias skaičius skolingų įmonių yra tarp bendrovių, kurių pajamos siekia nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų.
Turto areštų monitoringo paslaugą teikiančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, paskutinius 6 mėnesius iš eilės nuolat registruojamas mažesnis turto areštų skaičius.
Per šių metų rugsėjį buvo įregistruoti 1 tūkst. 693 turto areštai arba dvigubai mažiau nei prieš pusę metų, kovo mėnesį, kai šis skaičius siekė 3 tūkst. 393 atvejus.
Kam įmonės labiausiai įsiskolinusios?
Daugiausiai skolų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms - bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams.
Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė. Saugesniais sektoriais galima būtų įvardinti maisto pramonę, žemės ūkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?92
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...