Pastaruoju metu girdėti nemažai neigiamų reakcijų, susijusių su gimtosios kalbos mokymu mokykloje, lietuvių kalbos egzaminu, mokinių pasiekimais; su tuo neretai susiję ir priekaištai, keliami mokymo programų ir priemonių rengėjams, kalbininkams, švietimo sistemos atstovams. Dažnam gali pasirodyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas – gramatikos taisyklių išmanymas, gebėjimas taisyklingai kalbėti ir tinkamai suvokti, rengti ar pristatyti rašytinius tekstus. Tik retai pamąstoma, kad kalbos išmanymas – gebėjimas naudotis kalba kaip komunikacijos priemone ne tik dalykinėse srityse, bet ir mūsų kasdienybėje.