V.Pumputienė: per karščius vartokime daugiau skysčių ir mažiau mėsos | Diena.lt

V.Pumputienė: per karščius vartokime daugiau skysčių ir mažiau mėsos

Pastarosiomis dienomis į Lietuvą atslinkus karštesniems orams, medikai įspėja pasisaugoti šilumos smūgio. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė portalui 1kaunodiena.lt pasakojo, kad kol kas nė vienas žmogus dėl perkaitimo į medikus nesikreipė. Vis dėlto pastarosiomis dienomis temperatūros stulpeliui perkopus 25 laipsnių temperatūros ribą, padaugėjo atvejų, kai kreipiamasi dėl sutrikusios kraujospūdžio, širdies negalavimų, galvos svaigimo, taip pat virškinimo sutrikimų.

„Labai daug žmonių kreipiasi pasikonsultuoti, prašo patarimų. Ypatingos rizikos grupės – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Mažylių termoreguliacija dar yra nesusiformavusi, o vyresnių - pakitusi medžiagų apykaita. Tad tokie žmonės per karščius greičiau perkaista“, – dėstė V.Pumputienė.

Mirtis užklupo šiltnamyje

Perkaitimas arba šilumos smūgis, pasak V.Pumputienės, dažniausiai pasireiškia vienodai – smarkiai pakyla temperatūra, žmogaus organizme sutrinka gyvybiniai procesai, patys žmonės tampa užslopinti – pasireiškia depresija.

„Gavus šilumos smūgį sutrinka temperatūros reguliacija organizme. Ji pakyla iki 40 laipsnių ir daugiau. Žmogui ima svaigti galva, ji apninka depresija“, – vardijo medikė.

Ypač didelė tikimybė gauti šilumos smūgį, gresia tuomet, kai lauke karšta ir drėgna. Tuomet žmogaus organizmui sunkiau išspinduliuoti šiluma bei garinti vandenį.

„Per parą žmogus vidutiniškai per plaučius išgarina 300 mililitrų skysčių, per prakaitą – daugiau nei puslitrį.  Kai didelė drėgmė – garinimas sustoja. Pernai buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai žmogus mirė nuo perkaitimo dirbdamas šiltnamyje“, – pasakojo pašnekovė.

Pataria atsisakyti mėsos

Šiltuoju metų laiku V.Pumputienė pataria kuo dažniau vėdinti patalpas, dėvėti tik natūralaus pluošto – medvilnės, lino drabužius. Dirbantiems pagal galimybes reiktų planuoti savo laiką ir pagrindinius darbus nuveikti ryte arba vakare.

Be to, reiktų keisti ir savo mitybos racioną ir tradiciškai vartoti kuo daugiau skysčių – per dieną suaugusiam žmogui reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens. V.Pumputienė ragina pasimokyti iš gamtos bei remtis protėvių išmintimi.

„Kai ankščiau vyrai išeidavo šienauti, pasižiūrėkite, kokio maisto pasiimdavo į laukus? Pagrindinis patiekalas dirbant būdavo ąsotis šalto vandens su jame plaukiojančia duona. Per pietus – rūgpienis su bulvėmis ir jokios mėsos. Gamtoje tas pats, jei turite šunį, pastebėkite jį – per karsčius jis prie maisto net neprisiliečia, o tik laka ir laka. Šitaip organizmas kovoja su karščiais“, – sakė V.Pumputienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių