Nors Vilniaus valdžia dar tik svarsto, ar verta sostinėje statyti Guggenheimo muziejų, o jei verta, iš kur tam paimti pinigų, Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas prašo miestą sumokėti už jau parengtą muziejaus galimybių studiją.

250 tūkst. litų – tiek už atliktą darbą Solomono R. Guggenheimo fondui turės atriekti Vilniaus miesto savivaldybė.

"Prašome skirti 250 tūkst. litų iš dalies apmokėti galimybių studiją iš Vyriausybės VIP specialiosios tikslinės dotacijos "Vilniaus miesto konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)", – kreipimesi į savivaldybę rašo K.Kučinskas.

Kalbėdamas su dienraščiu jis atkreipė dėmesį, kad šia suma turėtų būti grąžintas galimybių studijos skolos likutis. "Iš viso ji kainavo daugiau nei 2 mln. JAV dolerių (5 mln. litų – red. past.). Tai kaina su visomis parodomis, architektūriniais modeliais. Ir viskas buvo apmokėta privačių rėmėjų lėšomis, valstybė kol kas nieko nėra davusi. Tačiau iki galo sumokėti pinigus prašome dėl to, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą projektą įgyvendinti, miestas yra sukūręs darbo grupę", – aiškino K.Kučinskas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas patvirtino, kad savivaldybė antradienį gavo raštišką prašymą galimybių studijai skirti 250 tūkst. litų. Tačiau jis sakė nežinąs, ar tai bus padaryta.

"Vyriausybė specialioje dotacijoje yra patvirtinusi lėšas, tačiau de facto mes jų nesame gavę. Raštą perdavėme teisininkams ir finansų departamentui, kad specialistai įvertintų, ar tos lėšos iš esmės galėtų būti naudojamos tai paskirčiai, kuria prašo Jono Meko vizualiųjų menų centras. Koks bus sprendimas, negaliu pasakyti", – kalbėjo V.Dastikas.

"Investuotojai, matyt, nebeturi galimybių, o studija atlikta Vilniaus miestui, todėl ir jis turėtų prisidėti, prisiimti atsakomybę", – svarstė V.Dastikas.

Už muziejaus galimybių studiją 2007 m. jau buvo sumokėta 1,837 mln. litų. Buvęs sostinės meras, dabar Seimo narys liberalcentristas Artūras Zuokas, kovodamas už būsimą muziejų, pernai bankui užstatė net savo šeimos butą, esantį Užupyje. Paėmęs 1 mln. litų dydžio kreditą muziejaus parengiamuosius darbus ir galimybių studiją jis finansavo iš savo kišenės.

Susitarimą dėl muziejaus Vilniuje galimybių studijos dar 2007 m. liepos 10 d. pasirašė Solomono R.Guggeingeimo fondo direktorius Thomas Krensas ir Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius K.Kučinskas.

Tikisi 400 tūkst. turistų per metus

Praėjusių metų spalį Guggenheimo fondo atstovai Vyriausybės specialiai sudarytai darbo grupei pristatė Vilniuje planuojamo statyti daugiafunkcio kultūros centro, kuriame įsikurs Guggenheimo muziejus ir Jono Meko vizualinių menų centras, galimybių studiją.

Po susitikimo darbo grupės atstovai sakė, kad bendra projekto kaina gali siekti apie 260 mln. litų. Apie 30 mln. litų kasmet esą turėtų grįžti kaip mokesčiai, o muziejaus kūrimas galėtų atsipirkti per aštuonerius devynerius metus.

Tačiau po susitikimo nė viena pusė nepatvirtinto, kad muziejus Lietuvoje tikrai bus statomas.

Pagal pirminį sumanymą irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas Guggenheimo muziejus sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES.

Planuojama, kad maždaug 13–14 tūkst. kv. m dydžio pastate turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacijos centrai.

Skaičiuojama, kad per metus muziejų aplankytų apie 400 tūkst. lankytojų, kurių pusę sudarytų užsieniečiai.

Valstybė muziejaus statyboms galėtų skirti ne daugiau kaip 10–15 proc. reikalingų lėšų. Likusią sumą skirtų Vilniaus miesto savivaldybė, privatūs rėmėjai, būtų ieškoma ES fondų paramos.