Radvilų rūmuose jau kelias savaites demonstruojamo paveikslo "Žalgirio mūšis" populiarumas neblėsta. Vakar jo pamatyti atėjo dešimttūkstantasis lankytojas.

Pranoko visus lūkesčius

Prie bilietų kasos Radvilų rūmuose nusidriekusios eilės. Parodų salėje – be pertraukos viena kitą keičiančios gidų lydimos ekskursijų grupės ir greitesniu žingsniu praeinantys savarankiški lankytojai.

Tarptautinės parodos "Kaip atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" organizatoriai prisipažįsta: nors ir tikėjosi, kad paroda sulauks dėmesio, toks ažiotažas pranoko visus lūkesčius.

Parodos žvaigžde, kuri privilioja lankytojų ne tik iš Vilniaus, bet ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių, tapo milžiniškas Tadeuszo Popielio ir Zygmunto Rozwadowskio batalinis paveikslas "Žalgirio mūšis". Šis maždaug 50 kv. m paveikslas, sukurtas 1910 m., priklauso Lvovo istorijos muziejui, tačiau Žalgirio 600-ųjų metinių proga buvo atvežtas į Lietuvą.

Tiesiog ėjo pro šalį

Atsidėkodami žmonėms už dėmesį parodos organizatoriai nusprendė apdovanoti dešimttūkstantąjį parodos lankytoją. Juo tapo vakar rytą vos prasidėjus parodos darbo laikui Radvilų rūmų duris pravėręs tarptautinių santykių ir politikos mokslų studentas Ernestas Ramonas.

"Tiesiog ėjau pro šalį į universitetą, pamačiau iškabą ir pamaniau, kad reikia nepraleisti progos aplankyti šią parodą", – sakė jis ir prisipažino, kad netikėti sveikinimai jam buvo nedidelis šokas.

"Iki šiol šiek tiek domėjausi Žalgirio mūšiu, kaip ir kiekvienas lietuvis, tačiau tikrai ne kaip istorikas profesionalas", – šypsojosi studentas. Jam buvo įteikti paveikslo reprodukcija, padėkos raštas, prof. Mečislovo Jučo monografija "Vytautas Didysis" ir knyga "Žalgirio mūšis".

Derasi dėl pratęsimo

Dėl neįprastai didelio lankytojų skaičiaus Radvilų rūmai prailgino savo darbo savaitę. Įprastai dirbantys nuo trečiadienio iki sekmadienio, dabar jie lankytojams atviri ir antradieniais. Paroda tęsis iki sausio pabaigos, tačiau garsusis paveikslas joje bus tik iki gruodžio 5 d. Vis dėlto parodos organizatoriai bando derėtis su paveikslo savininku Lvovo istorijos muziejumi, kad terminas būtų pratęstas.

"Visos mūsų bendruomenės vardu noriu pasidžiaugti, jog rengdami šią parodą mes su kolegomis tikrai nesitikėjome, kad Lietuvos istorija sulauks tokio dėmesio. Nepaprastai džiugu. Vadinasi, Žalgirio idėja gyva, ji gyvena mumyse, nes ateiname pasižiūrėti, kas yra Žalgiris, ką jis reiškė tų laikų ar vėlesnių amžių žmogui, ir ką reiškia mums, ir, jei jis mums aktualus, vadinasi, Lietuva neišsivaikščios, ji gyva", – džiaugėsi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė.