Vilniečius gąsdinančios smegduobės šalia namų neatsiranda dėl natūralių gamtos procesų, kaip šiaurės Lietuvoje. Tačiau jų padariniai gali būti ne mažiau žalingi.

Susilpnėję namų pamatai, netikėtai atsiradusios duobės žemėje, pleišėjančios namų sienos – ne visi savo namuose jaučiasi saugiai. Po garsiosios namo sienos Šiaulių gatvėje griūties vilniečiai savo namų būklę pradėjo vertinti atidžiau.

Savivaldybė neseniai gavo Liepkalnio gatvės gyventojų skundą, kad prie jų namų gruodį atsiradusi smegduobė nuolat didėja.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius užtikrino, kad natūralių smegduobių sostinėje baimintis nereikėtų: dėl geologinių priežasčių smegduobės Lietuvoje atsiranda Biržų ar Pasvalio krašte, kai tirpsta gipsas ir žemė įgriūva atsiradusioje natūralioje tuštumoje.

"Vilniuje atsiradusios duobės nėra tikrosios smegduobės. Jų išraiška panaši, tačiau tai nėra tie grėsmę keliantys geologiniai procesai, kurie vystosi karstinio rajono zonoje. Mes neturime sostinėje tokių teritorijų, kaip Biržuose ar Pasvalyje, kur netoli žemės paviršiaus susiformavęs gipsas yra plaunamas gruntinių ar lietaus vandenų", – aiškino J.Mockevičius.

Geologo nuomone, miestuose duobės netikėtai atsiranda dėl žmogaus veiklos: "Gali būti, kad pradeda filtruotis iš vamzdyno koks nors skystis, jis plauna ertmę aplink vamzdį, ir žemė gali įgriūti. Senesniuose namuose dažnai kyla problemų dėl lietaus kanalizacijos, lietaus surinkimo vamzdžių ir vandens pašalinimo. Jei vamzdis netvarkingas ir ant pamatų žliaugia vanduo, jis irgi gali išplauti ir susilpninti pamatus. Reikėtų stebėti, kad visi infrastruktūros elementai, visi vamzdynai, lietaus surinkimo ir kitų nutekamųjų vandenų būtų tinkamai tvarkomi, vamzdynai nebūtų kiauri."

Smegduobė Liepkalnio gatvėje nebus tvarkoma, kol laikysis žiemiški orai. "Specialistai turėtų gerai apsvarstyti, ar tai teisingas sprendimas. Be abejo, jei dabar bus smarkesnis atšilimas ir dar pradės lyti, šlaitai gali pradėti griūti, vėl smarkės išplovimas, tai nėra gerai. Kita vertus, užvertus duobę sušalusiomis medžiagomis, joms atšylant irgi gali būti negerai. Už teritoriją atsakingi žmonės turi ištirti padėtį ir priimti sprendimą", – sakė J.Mockevičius.

Padėtis Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje karstiniai procesai, dėl kurių atsiranda smegduobės, buvo gana intensyvūs. 1994–2000 m., palyginti su 1962–1979 m. laikotarpiu, gipso tirpimo greitis buvo apie 30 proc. didesnis.

Manoma, kad toks greitėjimas atsirado dėl klimato kaitos, nulemiančios meteorologines sąlygas ir karstinio regiono vandens balansą.

Tik 2006 m. dėl ypač mažo nuotėkio tirpimas buvo sumažėjęs, tačiau apskritai gipso tirpimas išlieka didelis. 2008 m. karstiniai reiškiniai užfiksuoti Pasvalio rajone Auriliškių kaime, kur dirbamame lauke, netoli Via Baltica magistralės, atsivėrė karstinė įgriuva. Pernai rugpjūtį buvo surasta nauja karstinė įgriuva urvas Daumėnuose (Biržų rajonas). Dar apie 10 skirtingų naujų karstinių įgriuvų buvo aptikta Biržų regioninio parko plotuose.