Po Vilniaus savivaldybės langais piketuojantys ugdymo įstaigų atstovai tikina, kad miesto valdžia davusi nurodymą mokyklų ir darželių vadovams ieškoti būdų, kaip padengti įstaigų skolas. Rastas vienintelis būdas – nuo rugsėjo karpyti darbuotojų atlyginimus.

Nurodė taupyti telefonu

Rugsėjį į mokyklas ir darželius suplūdę ugdymo darbuotojai pasijuto apgauti. Ne gana to, kad valstybiniu lygmeniu jiems karpomi priedai ir algos, staiga sužinoma, kad atlyginimai bus nurėžiami papildomai ir Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu. Ir algos dar papildomai bus mažinamos ne nuo spalio 1 dienos, kaip to reikalauja darbo kodeksas, o tuojau pat. Pagal darbo kodeksą apie besikeičiančią darbo apmokėjimo tvarką visiems darbuotojams turi būti pranešta ne vėliau, kaip prieš mėnesį.

„Nėra jokių Vilniaus miesto savivaldybės vadovų pasirašytų įsakymų. Visoms švietimo įstaigoms buvo paskambinta telefonu ir liepta taupyti. Kokiais būdais – valdžiai nesvarbu. Mokinio krepšelis jau sumažintas, todėl taupyti galima tik mažinant mokos fondą. Bet nuo spalio 1 dienos Vyriausybės nutarimu mums ir taip alga bei priedai mažinami vidutiniškai 8 proc.! Savivaldybė žaidžia neaiškius žaidimus“, - piktinosi Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Visoms ugdymo įstaigoms liepta taupyt tuojau pat, tik sumos nurodytos skirtingos: vienoms liepta sutaupyti 15 tūkst. litų, kitoms – ir po 80 tūkst. litų. mat taip siekiama padengti Vilniaus mokyklų ir darželių įsiskolinimus. 

Už šildymą turi susimokėti savivaldybė

Kiek tų skolų – piketuotojai negalėjo pasakyti. Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai tikino, kad praėjusią vasarą niekas apie jokias skolas nekalbėjo. Tačiau, piketuotojų nuomone, greičiausiai kalbama apie nesumokėtus mokesčius už ugdymo įstaigoms tiekiamą šildymą, vandenį ir elektrą. 

Piketuotojai įsitikinę, kad ne jų pareiga padengti mokyklų ir darželių komunalinius mokesčius. Mat kiekvienas jų moka tiek už savo buto šildymą, tiek už suvartotą vandenį. Esą visų ugdymo įstaigų steigėja Vilniaus savivaldybė šiuos mokesčius taip pat privalėtų dengti pati. 

„Tačiau švietimo įstaigų vadovai, gavę nurodymus taupyti, jau pradėjo daryti spaudimą mokyklų ir darželių bendruomenėms. Aiškinama, kad reikia atsisakyti papildomų darbo valandų, skirtų konsultacijoms, papildomų valandų, skirtų auklėjamosioms klasėms, ikimokyklinėse įstaigose siūloma eiti neapmokamų atostogų. Reškia, mums algos mažės ne 8 proc., o žymiai daugiau – 10-15 proc.“, - spėjo R.Osipavičiūtė. Tikslesni skaičiai paaiškės tuomet, kai ugdymo įstaigų darbuotojai gaus pirmąsias algas.  

Pati R.Osipavičiūtė, dirbdama mokytoja-metodininke, gauna apie 2,5 tūkst. litų algos. Vyriausybės nurodymu algą sumažinus 8 proc., ji netektų 200-300 litų per mėnesį. Esą sunkmečiu tokios dalies laikinai atsisakyti dar galima. Tačiau apie kitokius taupymus, kurie nesuderinami su šalyje galiojančiais teisės aktais, ir kalbos būti negali. Todėl piketuotojai reikalauja, kad pirmiausia Vilniaus valdžia laikytųsi įstatymų bei dėl visų pokyčių, susijusių su ugdymo įstaigomis, konsultuotųsi su Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimu.

Užmokestį karpys nuo spalio

Su piketuotojais susitikusi savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana  Kairienė paaiškino, kad mokytojai neteisingai supratę taupymo politiką. Kaip ir žadėta, Vyriausybės sprendimas mažinti bazines algas ugdymo įstaigų darbuotojams bus pradėtas taikyti nuo spalio 1 dienos.

„Taip, visos ugdymo įstaigos turi skolų, tačiau tai visiškai nesusiję su darbuotojų atlyginimais. Iš mokinio krepšelio mes negalime imti lėšų įsiskolinimams dengti. Tačiau galima taupyti mažinant mokytojų krūvius, ypač tautinių mažumų mokyklose, kurios pustuštės. Kadangi ten visiškai nesukomplektuojamos klasės, trūksta mokinio krepšelio. Dėl to neužtenka lėšų mokytojų atlyginimams. Tada mokyklos vadovybė turi sukti galvą, kaip išsiversti su turimomis lėšomis: arba mažinti krūvius mokytojams arba leisti reorganizuoti mokyklą apjungiant ją su kita. Tautinių mažumų mokyklos reorganizacijai priešinasi“, - sakė L.Kairienė.

Gruodį nemokės algų

Mokyklų veiklai finansuoti savivaldybė lėšų gauna iš Vyriausybės. Tuo tikslu pervedamos mokinio krepšelio lėšos. Tuo tarpu vaikų lopšeliai-darželiai finansiškai visiškai priklauso nuo savivaldybės. Tačiau šiemet į miesto biudžetą nesurenkama dalis planuoto gyventojų pajamų mokesčio, privatizavimo programa taip pat nejuda iš mirties taško. Dėl to savivaldybei priklausančioms ugdymo įstaigoms neužtikrinamas pakankamas finansavimas.

Iš viso savivaldybė yra 306 ugdymo įstaigų steigėja. Į šį skaičių įeina mokyklos, vaikų darželiai, muziejai, bibliotekos, sporto, dailės ir muzikos mokyklos, vaikų ir jaunimo klubai, kitos neformaliojo ugdymo įstaigos. Visų šių įstaigų bendra skola šiems metams siekia 87,8 mln. litų. Būtent tiek savivaldybė nepervedė minėtoms įstaigoms lėšų darbuotojų algoms išmokėti, padengti socialiniam draudimui, atsiskaityti už vaikų maitinimą, patalpų šildymą, elektros energiją, ryšio paslaugas, leidinius ir kitas išlaidas. Apie 2,3 mln. litų savivaldybė skolinga už ugdymo įstaigų renovaciją.

Vien ugdymo įstaigų darbuotojų algoms šiemet trūksta apie 20,2 mln. litų. Kitaip tariat, pinigų pakaks tik iki lapkričio, o už gruodį atlyginimus ugdymo įstaigų darbuotojams planuojama pervesti kitų metų sausį. Tačiau trečiadienį Vilniaus miesto taryba planuojamas savivaldybės pajamas bei išlaidas sumažino dar 85 mln. litų, Reiškia, lėšų trūkumas ugdymo įstaigų darbuotojų algoms tik didės. Sumažinus biudžetą mokytojai algų gali nesulaukti ir už lapkritį.