Maironio kūrybą skaitė G.Steponavičius, A.Gelūnas, R.Doveika | Diena.lt

Maironio kūrybą skaitė G.Steponavičius, A.Gelūnas, R.Doveika

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute skambėjo vieno žymiausių lietuvių poetų – Maironio – kūryba. Renginį atidarė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o poeto eiles skaitė ministrai, kultūros veikėjai, moksleiviai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kaip ir kiekvienais metais, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, rengia viešus klasikos skaitymus. Gražia instituto tradicija tapę skaitymai šiais metais skirti poeto ir kunigo Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Į renginį atvykusi šalies Prezidentė D.Grybauskaitė prieš prasidedant oficialiajai daliai apžiūrėjo Vileišių rūmus ir ekspozicijas. O stojusi prie mikrofono tarė: „Permainos ir išbandymai nesugniuždė lietuviško žodžio, tik užgrūdino ir išmokė mus dar stipriau jį saugoti ir puoselėti. Visi esame atsakingi už unikalios mūsų kalbos išsaugojimą.“

Prezidentei tarus įžanginį žodį, vėsoką pirmadienio popietę Vileišių rūmų kieme susirinkę ministrai, kultūros veikėjai, mokslininkai, aktoriai, moksleiviai, studentai skaitė Lietuvos poezijos patriarcho Maironio eilėraščius.

„Šiandien lengva mums kalbėti apie lietuvišką žodį ir poeziją, kai jos turime tiek daug. <...> Manau, prieš gerą šimtą metų ar dar seniau lietuvišką žodį reikėjo iškelti iš tamsybių, nugludinti kaip deimantą, kad jis imtų spindėti taip, kaip ėmė spindėti Maironio kūryboje. Ir manau, kad šis eilėraštis neabejotinai parodo, kokia graži yra lietuvių kalba“, - perskaitęs poemą „Nuo Birutės kalno“ sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išsirinko „Viltį“, profesorė Viktorija Daujotytė skaitė ištraukas iš Maironio laiškų. Poeto eilės skambėjo ir iš kunigo Ričardo Doveikos, Lietuvių kalbos instituto vadovės Jolantos Zabarskaitės, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko, poeto, vertėjo Antano A.Jonyno ir kitų svečių lūpų. Į renginį paklausyti savo sūnaus Lauryno užsuko ir maestro Donatas Katkus.

Tarp garbių svečių visi išvydo ir žymiojo poeto giminaitę – Gabrielę Vaitiekūnaitę. Mergaitė deklamavo poemą iš 1920 m. išleistų „Pavasario balsų“ knygos, kurią puošia Maironio dedikacija jos proseneliui, poeto sūnėnui.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teigimu, viešu Maironio poezijos skaitymu siekiama atrasti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto, padariusio milžinišką įtaką ne tik lietuviškai poetinei tradicijai, bet ir lietuvių tautos savivokai, kūryba.

„Maironio poezija – tai tapatybės žinia, kurią jis tikėjosi perduoti po šimtmečių ateisiančioms kartoms. Šiandien skaitydami Maironį vėl galime apsispręsti būti savimi – taip, kaip jis pats apsisprendė carizmo ir spaudos draudimo metais“, - sakė instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.

Renginyje dainas Maironio žodžiais („Lietuva brangi“, „Už Raseinių ant Dubysos“, „Kur bėga Šešupė“) atliko Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras „Gaudeamus“, koncertavo ir etnomuzikos ansamblis „Ūla“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Už demokratinius pokyčius

Už demokratinius pokyčius portretas
Šveicarijoje gyvena 7,6 mln. gyventojų. Rusijoje gyvena 140 mln. Lietuvoje yra 3,0 mln. gyventojų. Šveicarijoje referendumui inicijuoti reikia 50 tūkst. parašų, renkami 100 dienų; konstitucinei iniciatyvai reikia 100 tūkst. parašų, renkami 18 mėnesių. Rusijoje reikia 2 mln. parašų, imant pagal Lietuvos principą, reikėtų 14 mln. parašų. Lietuvoje referendumui inicijuoti reikia 300 tūkst. parašų, renkami 3 mėnesius. Baltarusijoje ir Rusijoje žmonės turi teisę dalyvauti miesto, savivaldybės referendumuose, Lietuvos piliečiai tokios teisės neturi, kadangi šios teisės nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija. UŽ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių