Prieš 70 metų nuo puslitrio degtinės pasigerdavo penki lietuviai. Dabar su tokiu kiekiu nesunkiai susitvarko ir vienas. Tai, kad kasmet išgeriama vis daugiau alkoholio, lemia ne tik rek-lama ir teigiamas visuomenės požiūris, bet ir kintantys genai.

Prie Žirmūnų gatvės pradžioje stovinčio prekybos centro sienos šeštą valandą vakaro glaudėsi du vaikinai. Vienas jų jau negalėjo rišliai kalbėti ir vos laikėsi neužmigęs. Tačiau jį prilaikantis penkiolikmetis Arvydas greitosios pagalbos kviesti neskubėjo.

„Viskas jam gerai. Šiandien į mokyklą nenuėjom, pas vieną klasioką šventėm jo gimtadienį. Dabar reikia truputį prasiblaivyti, kad galėtume namo grįžti“, – paaiškino paauglys. Pasakoti apie save jis buvo nelinkęs, tačiau akys iškart sužibo paklausus, kiek alkoholio buvo tame vakarėlyje.
„Viskas jam gerai. Šiandien į mokyklą nenuėjom, pas vieną klasioką šventėm jo gimtadienį. Dabar reikia truputį prasiblaivyti, kad galėtume namo grįžti“, – paaiškino paauglys. Pasakoti apie save jis buvo nelinkęs, tačiau akys iškart sužibo paklausus, kiek alkoholio buvo tame vakarėlyje.
„Beveik litras degtinės ir du dideli buteliai (1,5 l talpos – red. past.) sidro. Mes buvom penkiese, bet dvi panos beveik visai negėrė. Aš laikiausi geriausiai, nes alkoholis mane mažai veikia“, – gyrėsi vaikinas. Kiek tiksliai išgėrė, prisiminti penkiolikmetis negalėjo. Tačiau prisipažino, kad pirmąkart pasigėrė prieš dvejus metus.

Gydytojų niekas nebestebina

Beveik 40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Tokius duomenis skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Nors Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, specialistai tikina, kad šioje srityje lietuviai sparčiai vejasi Vakarų šalis, kur ši problema aktualiausia.
Kad vis daugiau geria mažamečiai, patvirtina ir gydytojai. Kiekvieną savaitgalį greitosios pagalbos medikai iš visų miesto kampelių surankioja sąmonę praradusius 13–14 metų paauglius. Gydytojai jau beveik niekuo nebesistebi.
„Kartą teko gaivinti visiškai girtą vienuolikmetį. Iki komos būklės prigėrusių vaikų atveždavo netgi tiesiai iš mokyklos. Laimė, kol kas atgaivinti pavyko visus“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Irena Babianskienė.

Svaigalų – į degalines

Šiek tiek ramesni laikai nebent kelių policijai. Eismo įvykių, sukeltų neblaivių asmenų, itin sumažėjo dviem pastaraisiais mėnesiais. Bet tik todėl, kad labai sugriežtėjo įstatymai.
„Nemanau, kad žmonės pradėjo mažiau gerti. Tiesiog paskaičiavo, kad policijai pakliūti neapsimoka. Tada gresia ir teismas, ir kad atims teisę vairuoti ar net konfiskuos automobilį“, – sakė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas.
Pareigūnas tikino, kad padėtis pasitaisytų, jei degalinėse būtų uždrausta alkoholiu prekiauti visą parą. Dabar dauguma nelaimių įvyksta, kai šventėje pritrūkę alkoholio, girti žmonės važiuoja į miestą jo ieškoti.

Kinta tautos genai

Medicinos vadovėliuose vis dar rašoma, kad 4,5 promilės alkoholio koncentracija kraujyje nužudo suaugusį vyrą. Tačiau dabar patys gydytojai į šiuos skaičius numoja ranka ir tarpusavyje pasakojasi istorijas apie beveik dukart didesnį alkoholio kiekį kraujyje „pasiekusius“ rekordininkus.
„Tokių rekordų kuo toliau, tuo daugiau bus. Juk veikia elementarūs evoliucijos dėsniai. Kadangi visiškų abstinentų yra nedaug, išlieka tie, kurie alkoholį toleruoja geriausiai“, – paaiškino gydytojas Aurelijus Veryga.
Medikas patvirtino, kad Lietuvoje genų pokyčiai vyksta itin sparčiai. Paaiškinimas tik vienas – lietuviai geria vis daugiau. A.Veryga priminė, kad padidėjusi tolerancija alkoholiui yra vienas iš priklausomybės požymių. Koją kiša ir tai, kad gėrimo žala pastebima tik po daugelio metų.
„Vaikams tai paaiškinti labai sunku. Juk net suaugusieji susirūpina tik tada, kai atsiranda pirmieji kepenų ir inkstų ligų simptomai. Bet tada paprastai jau būna vėlu“, – atsiduso A.Veryga, neseniai tapęs M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininku.

Alkoholis – ne vaistai

Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka išaugs daugiau kaip trečdaliu.
Nė viena šventė neįsivaizduojama be alkoholio. Žmonės vis dažniau taurę vyno ar bokalą alaus išgeria po ilgos darbo dienos. Kartais alkoholio pasiūlo patys gydytojai. Juk dažnai kartojama, kad sušalus reikia į arbatą įsipilti brendžio, aluje yra vitaminų, o raudonasis vynas – sveika širdžiai.
„Naftoje irgi yra žmogui naudingų mikroelementų, bet juk nepuolam jos gerti. Tiesa, senuose medicinos leidiniuose vis dar kalbama apie „Bobelinės“ naudą ir žarstomi patarimai nėščioms moterims išgerti po šaukštą konjako kasdien. Gydytojai klysta, jie juk irgi žmonės“, – pripažino A.Veryga.
Jis priminė, kad nekenkdama organizmui moteris per dieną gali suvartoti dešimt, o vyras – dvidešimt gramų gryno alkoholio. Tai viso labo yra nedidelė taurė vyno ar nepilnas bokalas alaus. Retas kuris moka susitvardyti ir tuo pasitenkinti.

Ateitis – girtuoklių šalis

Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Rekordininke laikoma Prūsija, kur prieš šimtmetį vyrai vidutiniškai per metus išgerdavo po 27 litrus.
Tačiau Prūsijos jau nėra. Panašią pabaigą ir Lietuvai prognozuoja Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis.
„Na, liks saujelė lietuvių, bus nykštukinė valstybė. Dalis tautos gyvens aukšta tvora aptvertuose namuose ir eidami į gatves nešis ginklą, kad apsigintų nuo kitų“, – liūdnai prognozavo psichiatras.
Jo spėjimus puikiausiai iliustruoja skaičiai. Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje alkoholinės psichozės atvejų padaugėjo dvylika kartų. Nebestebina ir nuo jos kenčiantys keturiolikos metų paaugliai. Jiems ši smegenis pažeidžianti liga išsivysto per pusmetį, o suaugusiam vyrui prireikia kelerių metų.

Svarbiausia – netylėti

Kad ir kokios liūdnos būtų Lietuvos ateities prognozės, jas skelbiantys specialistai tikisi, jog tautiečiai susipras. Vienas pirmų nedrąsių žingsnių – alkoholio reklamos televizijoje uždraudimas.
„Žmonės yra labai imlūs bet kokiai reklamai. Todėl tikras poveikis bus, kai ji visiškai išnyks ne tik iš televizijos, bet ir iš spaudos, lauko reklamų ir renginių“, – sakė V.Mačiulis. Jam pritarė ir A.Veryga, kuris reklamos veiksmingumo įrodymu laiko dėl jos uždraudimo kilusį skandalą.
„Jei reklama neveiktų, negi verslininkai šitaip draskytųsi? Versle milijonai šiaip sau nemėtomi“, – kiek ironiškai pastebėjo gydytojas. Jis tiki, kad lietuviai pamažu keičiasi ne tik į blogąją pusę. Jie tampa smalsesni, ieško informacijos, nebijo diskutuoti ir mesti iššūkius įsisenėjusioms tradicijoms.
Visų pirma apie problemą reikia pradėti kalbėti garsiai. Tik tada padėtis ima keistis“, – užtikrino A.Veryga.