Šiemet jų – apie 400. Tai neabejotinai yra vienas didžiausių renginių Lietuvoje. Knygų mugės išvakarėse paskelbti geriausių metų knygų autoriai. Šiemet jais tapo Kęstutis Navakas ir jo romanas „Vyno kopija“ , Dainius Gintalas ir jo poezijos rinkinys „Adatos“ bei Selemonas Paltanavičius ir jo knyga vaikams „Maži ežiuko sapnai“.

Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Dainiumi Gintalu, Selemonu Paltanavičiumi ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičiene.

– Ponia Lolita, kasmet, kai vyksta knygų mugė, gali paskęsti tam tikroje iliuzijoje. Atrodo, kad visa Lietuva skaito ir skaito vis daugiau. Bet tai turbūt tik iliuzija?

Skaičiai rodo, kad lietuvis vidutiniškai per metus knygoms išleidžia apie 80 eurų, kai tuo tarpu skandinavai penkis kartus daugiau – apie 400 eurų.

L. Varanavičienė: Tai nėra iliuzija. Mano supratimu, reikalai tikrai nėra prasti. Aišku, mugės dienos – euforijos dienos, kai mums atrodo, kad be knygos niekas gyventi negali. Bet dažniausia nemeluoja skaičiai. Visai neseniai Lietuvos leidėjų asociacijos užsakytas tyrimas parodė, kad ne taip jau prastai mes atrodome Europos kontekste. Ir dabar žmonės į Knygų mugę ateina ne ieškoti nuolaidos, kaip buvo pirmaisiais metais, o pasiilgę kultūrinio bendravimo.

– Kad knygos brangios jūs turbūt dažnai girdite? Ir tai yra faktas. Kiek knygos pabrango nuo, pavyzdžiui, 2008 m.?

L. Varanavičienė: Lygiai du su puse karto. Kartais dėl to kaltinami leidėjai, bet ne leidėjai kalti, o visiškai objektyvios priežastys. Pirma, mūsų mažėja, Lietuva išsivaikšto. Antra, mažėja tiražai. Kadangi mažėja skaitytojų, tai kyla savikaina, knyga darosi vis brangesnė. Geroji žinia yra ta, kad mes lenkiame ES vidurkį pagal bibliotekų lankomumą. Europos Sąjungos vidurkis yra 31 proc., Lietuvoje – 35 proc. žmonių reguliariai lankosi bibliotekose. Tiesa, estų rodiklis dar geresnis – 47 proc. Vadinasi, praktiškai kas antras estas lanko biblioteką. Leidėjai jau seniai sako, kad nebūtina knygą pirkti. Ir šiandien, pirmąją Knygų mugės dieną, pastebėjome vyraujančią tendenciją – tėveliai neperka vaikams knygų, o jas nufotografuoja ir pažada parnešti iš bibliotekos. Taip pat skaičiai rodo, kad lietuvis vidutiniškai per metus knygoms išleidžia apie 80 eurų, kai tuo tarpu skandinavai penkis kartus daugiau – apie 400 eurų.

– Pakalbėkime apie tris geriausiomis išrinktas knygas. Poezijos knyga išleista 700 egzempliorių tiražu, S. Paltanavičiaus ir K. Navako – 2000 egzempliorių tiražas. Pone Gintalai, beveik trijų milijonų gyventojų šaliai tai mažas skaičius?

D. Gintalas: Viena vertus, atrodo mažai, bet iš kitos pusės, jeigu pažiūrėsime į užsienio šalis, tokias kaip Prancūzija, tai ten irgi poezija leidžiama tokio paties tiražo.

– Kokia dabar situacija poezijoje? Didelė konkurencija? Daug autorių išleidžia naujų knygų kasmet?

D. Gintalas: Taip, tikrai nemažai. Manau, kasmet išleidžiama nemažai labai gerų poezijos knygų ir ypač šiemet ekspertams išrinkti geriausiųjų penketuką, manau, nebuvo lengva. Ir tikrai ne viena puiki poezijos knyga į tą penketuką nepakliuvo. Matyt, reikėtų mažiausiai dešimtuką rinkti. 

– Tai trečioji jūsų poezijos knyga. Man pasirodė, kad tikra adata. Bent jau aš kurį laiką sėdėjau nieko nesakydamas. Kaip į jūsų knygą reaguoja tie, kas ją skaitė?

D. Gintalas: Taip, kažkaip žmonės apie tas adatas šneka. Kad duria, kad veikia. Ir aš pats jaučiu, kad į tą knygą sudėjau daug energijos. Ta energija, kuri pulsuoja, kažkaip, matyt, pasiekia žmones, įduria jiems. 

– Kalbant apie tai, ką kalbėjo ponia Lolita, kad lietuviai mažai išleidžia knygoms, kad gana vangiai eina į bibliotekas. Kokios to priežastys, kaip jūs manote?

D. Gintalas: Manau, pagrindinės – socialinės ir švietimo priežastys. Visada turbūt reikia pradėti nuo mokyklų, nuo skiepijimo meilės knygoms, žodžiui, dvasiniams dalykams, nuo kūrybiškumo skatinimo ir t. t. Manau, kad tam tikra prasme esame pusiaukelėje, gal kažkur įstrigę esam. Ypač šiais laikais, kai jaunimas labai pripratęs prie technologijų. O technologijos vagia laiką. Vaikas dingsta laike, o laikas iš tikrųjų jį pasiglemžia.