Pamoka, per kurią derinama chemija ir šokiai arba lietuvių kalba ir biologija. Kas tai – nauja mada, laiko švaistymas žaidimams ar originalus būdas suvaldyti per daug aktyvius mokinius, sudominti juos?

Eksperimentą pratęsė

Vilniaus rajono Pagirių gimnazija jau antrus metus dalyvauja "Kūrybinių partnerysčių" projekte. Mokytojai ir moksleiviai bendradarbiaudami su kūrėjais išbando naujas mokymosi formas ir ieško netikėtų tarpdisciplininių sąsajų.

"Praėjusiais metais projekte dalyvavo viena dabartinių dešimtokų klasė – pati aktyviausia, sunkiai suvaldoma. Norėjosi rasti būdą, kaip tuos vaikus pažaboti, šiek tiek suvaldyti. Klasėje daug lyderių, nelengva dirbti. Nors pradžia ir buvo sunki, praėjusiais metais vykusios integruotos pamokos davė teigiamų rezultatų: radome bendrą kalbą, pagerėjo jų pažymiai", – gyrėsi projekto gimnazijoje koordinatorė G.Rudienė.

Įvertinus rezultatus, šiemet integruotose pamokose dalyvauja dar dvi dešimtokų klasės – viena jų buvo atsiribojusi nuo visko, kas vyksta mokykloje, kita – jaučianti izoliaciją dėl kalbinės aplinkos (mokomoji kalba – lenkų).

Derina skirtingus dalykus

Kas yra tos integruotos pamokos ir kaip ta integracija vyksta? Vilniaus rajono Pagirių gimnazija šį pavasarį turėjo keturis integruotų pamokų ciklus, kurie vyko keturias dienas. Jos vyksta tokiu pat laiku kaip ir įprastos, tik vietoj penkių ar šešių pamokų moksleiviai tądien eina į tris. Tiesa, integruotose pamokose dalyvaujančių antrų gimnazijos klasių moksleivių skambutis iš vietos nebepakelia – jų pamoka trunka pusantros valandos, o ne 45 minutes.

Kiekviena šių pamokų turi savo tematiką, jose derinami skirtingi dalykai. Ką bendra turi chemija ir šokis ar muzika, lietuvių kalba ir kūno kultūra? Kaip susieti etiką, muziką ir fotografiją, lietuvių kalbą ir biologiją?

Tokius galvosūkius spręsti mokytojams padeda žmonės iš išorės. Neseniai įvykusiame integruotų pamokų cikle dalyvavo kūrybos agentas Domas Burkauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas fizikas Artūras Kilikevičius, fotografas Jonas Danielevičius ir dizainerė Sigita Jakubauskaitė.

Integruotų pamokų dieną minėtų trijų klasių moksleiviai skirstomi į grupes, vidutiniškai – po dvylika kiekvienoje. Kiekviena mišri grupelė, kuri kaskart sudaroma vis iš kitų moksleivių, dalyvauja trijose iš penkiolikos tądien vykstančių pamokų.

"Dabar kartojame lietuvių kalbos kursą, duodame moksleiviams įvairių užduočių, vyksta ir viktorinos. Šiuo metu, kaip matote, vyksta kūno kultūros pratimai, paskui bus estafetės, moksleiviai bus suskirstyti į dvi grupes. Jiems bus pateiktos užduotys, kurias mokiniai turės pristatyti, sumąstyti, kaip tai padaryti", – apie integruotą lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamoką pasakojo lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Barysaitė.

Abipusė nauda

Chemijos mokytoja Irena Babinska neslėpė, kad labai sudėtinga sujungti chemiją su šokio pamokomis, todėl jie moksleivius, turinčius dalyvauti šioje pamokoje, išskirstė į dvi grupeles: kol merginos ant scenos aktų salėje mokėsi šokio elementų, toje pačioje salėje prie stalo sėdintys vaikinai sprendė chemijos uždavinius, ir atvirkščiai. Pamokos gale vyko chemijos užduočių aptarimas ir visų moksleivių bendras šokis.

"Prieš tai turėjau pamoką, integruotą su daile ir lietuvių kalba. Labai gerai viskas pavyko. Vaikai turėjo parašyti straipsnį chemijos tema, o paskui jį apipavidalinti, iliustruoti, – pasakojo chemijos mokytoja I.Babinska. – Buvo chemijos pamoka ir su muzika. Per tą pamoką mums pavyko sukurti repo dainą apie angliavandenilius."

I.Babinskos teigimu, integruotos pamokos pakeitė moksleivių požiūrį į mokymąsi. Net jei iš šono ši veikla ir primena žaidimo forma vykstančias pamokas, mokytojos tvirtinimu, per jas mokiniai tikrai daug išmoksta.

Kalbėdama apie integruotas pamokas, gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė sakė pastebinti bendrystę, kurios anksčiau nebuvo.

"Čia ieškome trijų problemų sprendimo: panaikinti takoskyrą tarp mokytojų ir mokinių, išspręsti patalpų trūkumo klausimą, kūrybiškai naudojant mokyklos erdves – kai išeinama iš klasės į kitą erdvę. Ir, trečia, – rasti būdą bendrauti su vaikais, kurie itin aktyvūs, su tais, kurie buvo atsiriboję, ir su tais, kurie jaučia izoliaciją dėl kalbos", – vardijo direktorė.

Moksleiviai taip pat tikina, kad tokios pamokos įtraukia. 2A gimnazijos klasės vaikinai juokavo, kad kalbos, jog jie sunkiai suvaldomi, ne iš piršto laužtos. Ar kas nors pasikeitė?

"Taip, ir, matyt, dėl šitų "Kūrybinių partnerysčių". Šis projektas daug kam padeda atsiskleisti, keičiant erdves dalyvauti visame procese. Ateidavai į mokyklą – tos pačios sienos, tie patys žmonės. O dabar, kai viskas pradėjo keistis, tai net ir patys moksleiviai pasikeitė", – apie integruotas pamokas ir su praktikais kurtas netradicines erdves mokykloje sakė Modestas.