Lietuvos nacionaliniame muziejuje – žemaičių krikšto ženklai

  • Teksto dydis:

Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi krikščionybės įsitvirtinimą Žemaitijoje simboliškai ženklinantys kūriniai. 

Ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti skirta paroda "Žemaičių krikšto ženklai". Parodoje pristatomi krikščionybės įsitvirtinimą Žemaitijoje simboliškai ženklinantys kūriniai: vyskupų regalijos, liturgijoje ir procesijose naudoti reikmenys, krikštyklos ir liaudiškąjį pamaldumą liudijantys liaudies raižiniai.

Prieš 600 metų Lietuvos valdovai Vytautas ir Jogaila ėmėsi paskutinės pagoniškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalies - Žemaitijos - krikšto. Pradėtas 1413-aisiais, krikštas buvo baigtas 1417 metais, įsteigus Žemaičių vyskupystę ir konsekravus pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų. 1413 metams paminėti Lietuvos nacionalinis muziejus surengė dvi parodas: "Žemaičių vyskupijos istorija" ir metams baigiantis "Žemaičių krikšto ženklai".

Eksponuojama viena iš seniausių Kristaus kančią ir prisikėlimą simbolizuojančio granato vaisiaus pavidalo Kražių bažnyčios krikštykla (XVIII a. pr.) ir klasicizmo epochą reprezentuojanti kadaise Joniškio bažnyčią puošusi kaustytos skrynios pavidalo krikštykla.

Parodoje eksponuojami liturginiai indai iš daugybę metų istorines negandas kentusių ir nuolatinius praradimus patyrusių parapinių bei vienuolynų bažnyčių lobynų, kurie iš dalies atspindi įvairaus meninio lygio, skirtingų LDK auksakalystės centrų kūrybos bendrąsias tendencijas.

Baroko epochoje Žemaitijoje ypač pamėgtos iškilmingos procesijos, per kurias maldininkai nešdavo procesinį kryžių, po baldakimu - monstrancijoje Švč. Sakramentą, įvairių dydžių vėliavas, dvipusius paveikslus ir nešiojamuosius altorėlius. XVII-XVIII amžiuje prie bažnyčių veikė gausybė religinių brolijų, kurių nariai įsijungdavo į procesijas nešini savo vėliavomis ir altorėliais. Parodoje rodomas išskirtinis, vienintelis Lietuvoje išlikęs ištisai metalo skarda padengtas Žemaičių Kalvarijos Rožinio brolijos altorėlis žavi naivumo ir barokinės vaizduosenos deriniu.

Žemaičių Kalvarijos - svarbaus Žemaičių vyskupijos centro - vėliavos sukurtos, kaip manoma, vietinėse bažnytinės tekstilės dirbtuvėse. Nors eksponuojamos vėliavos siūtos XIX amžiaus II pusėje, jose atkartojama barokinė bažnytinių vėliavų tradicija: greta šventųjų asmenų atvaizdų komponuojami krikščioniški ženklai ir simboliai, dekore gausu iš barokinės dekoratyvinės dailės perimtų gėlių ir vynuogienojų motyvų.

Iš kitų Lietuvos regionų Žemaitija išsiskiria ne tik koplytėles ir namus puošusių šventųjų skulptūrėlių gausa, bet ir liaudies meistrų medžio raižiniais. Tokiais liaudiškais šventųjų paveikslais buvo puošiamos namų, klėčių sienos, kartais jais būdavo išlipdomas kraitinių skrynių antvožų vidus. Raižiniai XIX amžiuje daugiausia buvo paplitę Skuodo, Mažeikių, Kretingos, Palangos, Tauragės ir Šiaulių krašte, jie buvo platinami garsiosiose atlaidų vietose: Žemaičių Kalvarijoje, Kretingoje, Šiluvoje.

Paroda parengta bendradarbiaujant su Telšių vyskupija, Kauno arkivyskupija ir Kauno arkivyskupijos muziejumi, parodos kuratorė Lijana Birškytė-Klimienė, parodos architektė Gražina Pajarskaitė.

Ekspozicija Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), veiks iki 2014 m. kovo 3 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių