- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais nepamirštamai Lietuvos operos lakštingalai Elenai Čiudakovai (1925–1973) sukaktų 90. Deja, gana ankstyva solistės mirtis nutraukė jos karjeros skrydį pačiame jėgų žydėjime, tačiau unikalaus balso paliktas pėdsakas pavertė Čiudakovą neblėstančia Lietuvos operos legenda.
Šiais metais nepamirštamai Lietuvos operos lakštingalai Elenai Čiudakovai (1925–1973) sukaktų 90. Deja, gana ankstyva solistės mirtis nutraukė jos karjeros skrydį pačiame jėgų žydėjime, tačiau unikalaus balso paliktas pėdsakas pavertė Čiudakovą neblėstančia Lietuvos operos legenda.
Tarp įsimintinų Elenos Čiudakovo vaidmenų buvo ne tik širdį virpinusi Violeta („Traviatoje“), bet ir žaisminga, virtuoziška Rozina Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Tad vienai įstabiausių savo primadonų Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras skiria „Sevilijos kirpėjo“ spektaklį gegužės 28 d.
Šis spektaklis ypatingas dar ir tuo, jog užbaigia prieš metus sukurto nuotaikingo pastatymo gyvavimą LNOBT scenoje. Gegužės 28 ir 29 d. „Sevilijos kirpėjo“ spektakliai taps paskutiniais, prieš ispanišku temperamentu trykštančiam pastatymui visam laikui iškeliaujant į tolimąjį San Franciską (mat spektaklis buvo kuriamas kaip LNOBT ir San Francisko operos bendras darbas).
Elena Čiudakova Lietuvos operos scenoje dainavo 20 metų. Jos debiutas įvyko 1952 metų gruodį Violetos vaidmeniu Naujametėje „Traviatoje“, o paskutinis spektaklis taip pat buvo „Traviata“, tik jau 1972 m. gruodį, ir abu dirigavo ilgametis OBT vyriausiasis dirigentas Rimas Geniušas.
Per tuos 20 metų Čiudakova sukūrė visus pagrindinius koloratūrinio soprano vaidmenis. Scenoje ji buvo ne tik Violeta ir Rozina, bet ir nepamirštama indė Lakmė to paties pavadinimo Leo Delibes’o operoje (kurią ir buvo įmanoma pastatyti tik dėl to, jog buvo kam atlikti virtuozišką pagrindinį vaidmenį). Čiudakova dainavo Manon Jules’io Massenet operoje, Džildą Giuseppe’s Verdi „Rigolete“, Džuljetą Charles’io Gounod „Romeo ir Džuljetoje“, Konstancą Wolfgango Amadeus Mozarto „Pagrobime iš seralio“ ir kt. Iš viso sukūrė apie 30 vaidmenų. Pasak muzikologo Jono Bruverio, į teatro istoriją Čiudakova įėjo kaip viena puikiausių koloratūrinių sopranų.
Nepaprastas buvo solistės likimas. Ji gimė 1925 m. gegužės 1 d. Brianske kaip Elena Makovskaja. Netrukus tėvai persikėlė į Smolenską, o II pasaulinio karo metais evakavosi į Rusijos gilumą. Elena tapo medicinos seserimi, o netrukus balsingoji mergina įsitraukė į ligoninės ansamblio veiklą ir ištekėjo už jo vadovo Ivano Čiudakovo. Santuoka netruko ilgai, tačiau nuo tol ji vadinosi Elena Čiudakova. Vyras paskatino ją stoti į Almatos konservatoriją, bet ji metė mokslus ir baigusi radistų kursus 1944 m. rudenį atsidūrė Vilniuje, kur buvo įdarbinta meteorologijos stotyje. Bet ir čia jos dainavimas buvo išgirstas, ir aplinkinių raginama ji įstojo mokytis į vokalo pedagogės Liudmilos Menabeni klasę. O užbaigusi Lietuvos konservatoriją iš karto 1952 m. debiutavo operos teatre.
Scenoje Čiudakova žavėjo ne tik puikiu dainavimu, turtinga balsine prigimtimi, bet ir begaliniu įsijautimu į vaidmenį bei didele scenine meistryste, darnia ir taiklia kuriamo personažo visuma. Mirė Elena Čiudakova 1973 m. balandžio 7 d. Vilniuje.
Gegužės 28 d. „Sevilijos kirpėjuje“ dainuos Mindaugas Rojus, Julija Stupnianek, Mindaugas Zimkus, Liudas Mikalauskas, Laima Jonutytė, Raimondas Juzuitis, Tomas Tuskenis, Rokas Šveisteris ir kt. Diriguos Julius Geniušas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas16
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
Vilniuje prasidės eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“
Vilniuje trečiadienį prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...