Energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje per keletą metų prasiskynė gana platų ir tiesų kelią, tačiau kol kas juo lėčiau už rinkos dalyvius juda už žaliosios energetikos plėtrą atsakingos valdžios institucijos.

Potencialas ir proveržis

Pagal ES direktyvas Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 proc. energijos turi būti pagaminama iš vėjo, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių išteklių. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad po aštuonerių metų Lietuvos transporte turės būti naudojama iki 20 proc., elektros gamyboje – iki 20 proc., centralizuotai teikiamos šilumos energijos gamyboje – iki 60 proc., namų ūkių šilumos gamyboje – iki 80 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių.

VKEKK nario Vygando Vaitkaus teigimu, energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros potencialas yra didžiulis, juntamas ir proveržis. Pernai, palyginti su 2008 m., gamintojų skaičius atsinaujinančios energetikos sektoriuje padidėjo beveik 50 proc., nuo 118 iki 177. Bendra elektrinių įrengtoji galia padidėjo nuo 230 MW iki 376 MW, arba 63 proc. Didžiausias augimas stebimas vėjo energetikos sektoriuje, beveik 200 proc. padidėjo elektrinių įrengtoji galia.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, 2020 m. Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių galėtų gaminti apie 47 proc. reikiamos energijos.

Trukdžių yra

"Energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojai yra pasirengę plėstis, tačiau kol kas jiems nesudarytos galimybės prisijungti prie energijos tiekimo tinklų", – pripažino J.Šimėnas. Šiuo metu jau modernizuojama reikiama infrastruktūra, tačiau tai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtų žaliosios energijos gamintojai.

Dar viena plėtros kliūtis – nepriimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kurie reglamentuotų energijos supirkimo tarifų aukciono organizavimą. "Gamintojų prašymai organizuoti aukcionus nepriimami ir aukcionai neorganizuojami, nes Vyriausybė nepatvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo kvotų ir aukcionų bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo", – sakė Vygandas Vaitkus, VKEKK narys. Viliamasi, kad aukcionai bus pradėti organizuoti dar šiemet.

Svarbūs pasiūlymai

Advokatų kontoros "Triniti" partnerio, advokato Lino Sabaliausko vertinimu, geresnio atsinaujinančios energetikos reglamentavimo iki šiol Lietuvoje dar nėra buvę. "Tačiau užsitęsęs reikiamų poįstatyminių teisės aktų priėmimas jau beveik metams sustabdė atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, – pabrėžė jis. Pasak jo, reikiamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikia priimti kuo greičiau, kad atsinaujinančių išteklių plėtra Lietuvoje galėtų vystytis toliau.

Kalbėdamas apie žaliosios energetikos finansavimo perspektyvas, Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas pabrėžė, kad nors įstatyminė bazė daugmaž sustyguota, ne viskas išspręsta vertinant atsinaujinančios energetikos projektų riziką.

"Kai žiūrima į aibę atsinaujinančios energetikos projektų, bendra jų sėkmė matoma, bet kai tokių projektų nėra daug, nė vienas bankas nenori ištraukti nelaimingo bilieto", – kalbėjo J.Babarskas. Pasak jo, Lietuvoje yra ne vienas geras valstybės garantijų suteikimo pavyzdys, tai Vyriausybės įkurtos įstaigos "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Todėl Vyriausybei siūloma apsvarstyti galimybę sukurti atsinaujinančios energetikos garantijų fondą, kuris esą paskatintų finansavimą iš bankų.

Gyventojai remia

Kad žalioji energetika yra valdžios prioritetas ir mojuodami šia vėliava politikai pelno rinkėjų palankumą, savo neveiksnumą bando pateisinti esą gyventojų sąmoningumo trūkumu.

Šią savaitę Vilniuje vykusioje konferencijoje "Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste" ne kartą nuskambėjo frazė, kad be politinio palaikymo reikia ir žmonių mąstymo revoliucijos.

Rinkos tyrimų bendrovės "GfK CR Baltic" trijose Baltijos šalyse balandį atliktas tyrimas parodė, kad dauguma – 80 proc. Baltijos šalių gyventojų – mano, jog Vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens ir skatinti aplinką tausojančios energijos gamybą, suteikti paramą jai gaminti. Tik labai maža dalis – 12 proc. respondentų Latvijoje, 14 proc. – Estijoje ir 7 proc. Lietuvoje – mano, kad šios rūšies energijos gamyba turėtų būti pagrįsta rinkos principais ir Vyriausybės parama jai iš viso nereikalinga.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvias elektros energijos gamybos rūšis ir net pusė jų žiūri palankiai į vėjo energijos parko kūrimą prie savo namų.

Atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje (proc.)*

Austrija 65,3

Švedija 56

Latvija 42,1

Italija 20,09

Danija 31,0

Vokietija 18,4

Airija 14,8

Prancūzija 14,7

Estija 10,4

Nyderlandai 9,7

Didžioji Britanija 7,4

Lietuva 4,99

* Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendro šalies suvartojimo 2010 m.