Šimtai tūkstančių piliečių tebėra valstybės skolininkų sąraše. Iš jų milijonus litų mokesčių inspektoriai tikisi susigrąžinti gražiuoju. Tačiau dar didesnė našta gyventojus gali prispausti kitąmet.

Su lupikavimu susitaikė

Šių metų pradžioje Lietuvą supurtė skandalas – tauta prasiskolino savo valstybei. Maždaug 330 tūkst. dirbančių gyventojų įklimpo į skolas dėl taikyto per didelio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).

Emigrantai, užsienyje studijuojantys asmenys, į darbo biržą nesikreipę bedarbiai, namų šeimininkės liko skolingi daugiau kaip 66 mln. litų už 2009 m. nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – kiekvienas po 864 litus. Mokesčio reikalauta net iš tų, kurie už sveikatos paslaugas poliklinikose jau buvo susimokėję pagal nustatytus įkainius.

Iš pradžių skolininkai buvo raginamai susimokėti net užsimenant apie antstolius ir delspinigius. Ir tik kilus visuotiniam nepasitenkinimui, valstybės institucijos buvo priverstos pripažinti netinkamai informavusios gyventojus apie prievolę. Skolininkams buvo pasiūlyta įvairių nuolaidų – atidėti skolos mokėjimą arba ją grąžinti dalimis. Apie 6,5 tūkst. žmonių paprašė atidėti PSD įmokų mokėjimą. Bendra jų suma siekia daugiau nei 5 mln. litų. Bet nemažai skolininkų suskubo atsiskaityti su valstybe.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, rugsėjo viduryje 25 tūkst. gyventojų dar buvo skolingi apie 18 mln. litų PSD įmokų. Tačiau per 240 tūkst. žmonių neatsiskaitė dėl NPD – jie tebėra skolingi 28 mln. litų.

Dalis gyventojų dar iki šiol nežino, kiek yra įsiskolinę valstybei už 2009-uosius, ir nerimauja, ar ir už šiuos metus besikaupiančios skolos nenuvarys jų į bankrotą.

"Kaip sužinoti, ar esu skolinga Mokesčių inspekcijai? Bijau, kad ateis antstolis ir pareikalaus pinigų už tą PSD ar kokius kitus nesumokėtus mokesčius, nes pajamų deklaracijos neteikiau, tad ir apie galimas skolas nieko nežinau. Be to, kurį laiką dirbau, po to nedirbau, bet darbo biržoje nesiregistravau, o dabar vėl dirbu ir, prisipažinsiu, ne visai sąžiningai mokėjau tas PSD įmokas", – paskambinusi į redakciją klausinėjo jauna Agne prisistačiusi moteris.

VMI atstovai tikina, kad įstatymai nepasikeitė – nedirbę, tačiau darbo biržoje nesiregistravę ir PSD įmokų nemokėję gyventojai turės grąžinti skolą valstybei. Inspektoriai ramina, jog vos pamatę, kad žmogus skolingas, į antstolius nesikreips. Inspekcija esą pati apskaičiuos visas gyventojų mokestines prievoles, o skolininkus apie nepriemokas informuos per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS). Tiems, kurie nėra prisiregistravę prie EDS, VMI išsiųs priminimo laiškus.

"Inspekcija nepuola grasinti teismais ar siuntinėti antstolių, o bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais. Nustačius, kad yra tokių, kurie nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemokos, susidariusios dėl metinio NPD taikymo ar kitų aplinkybių, jiems bus siunčiami laiškai, raginantys įvykdyti mokestines prievoles. Antstolių inspekcija nesiundys ir ant tų, kurie neturi iš ko susimokėti, bandysime tartis su jais, kaip spręsti problemą", – sakė VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta.

Anot jo, ir iki šiol VMI nė dėl vieno skolininko dar nesikreipė į antstolius.

Ragina teikti deklaracijas

VMI ragina visus gyventojus pateikti metinę pajamų deklaraciją, nes tikėtina, kad jie galės susigrąžinti išskaičiuotą per didelį pajamų mokestį.

"Išanalizavusi darbdavių ir trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis, VMI nustatė, kad 168 tūkst. gyventojų, kurie neteikė deklaracijų, nes neprivalėjo to daryti, 2009 m. nebuvo pritaikytas arba buvo pritaikytas ne visas metinis NPD, todėl jie gali susigrąžinti 52 mln. litų", – sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Jiems EDS pateikta VMI suformuota preliminarioji pajamų deklaracija. Ją užpildęs, kiekvienas gyventojas galės matyti informaciją apie jam apskaičiuotą grąžintiną pajamų mokesčio sumą.

"Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama ir grąžinama tik pagal gyventojo pateiktą teisingai užpildytą metinę pajamų deklaraciją, todėl jos nepateikęs gyventojas mokesčio permokos susigrąžinti negalės", – primena VMI.

Pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją VMI rekomenduoja ir tiems, kurie turi prievolę sumokėti PSD už 2009 m., žemės mokestį už 2010 m. ar turi kitų mokestinių prievolių. Mat grąžintiną GPM dalį VMI įskaitys kitiems mokesčiams padengti ir žmogus arba atsiskaitys su valstybe, arba jo skola sumažės.

Skaičiai ir faktai

- Asmenys, privalantys teikti pajamų deklaracijas, dėl 2009 m. taikyto per didelio NPD turi sumokėti 22 mln. litų GPM. Tokių yra 211 tūkst. O 373 tūkst. asmenų dėl taikyto per mažo NPD susigrąžino 91 mln. litų.

- Mokesčių mokėtojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis metinis NPD 2009 m. (bet jie neteikė deklaracijų, nes neprivalo to daryti), Mokesčių inspekcijai turi grąžinti apie 6 mln. litų GPM. Tokių asmenų yra 31 tūkst.

- Gyventojų pajamų deklaracijas už 2009 m. iš viso pateikė per 820 tūkst. mokesčių mokėtojų. Iš jų 597 tūkst. dėl GPM lengvatų pareiškė norą susigrąžinti 234 mln. litų.

- Už praėjusius metus ir ankstesnius laikotarpius šiemet iš viso buvo grąžinta per 240 mln. litų GPM permokų.

Apie NPD

Per mėnesį minimalų atlyginimą uždirbančiam darbuotojui skaičiuojamas 470 litų NPD. Šis dydis palengva mažėja atlyginimui didėjant. Pavyzdžiui, 1500 litų, neatskaičius mokesčių, uždirbančiam darbuotojui taikomas 330 litų NPD. Gaunančiam 3150 litų prieš mokesčius arba didesnį atlyginimą NPD iš viso netaikomas.

Metinis NPD negali viršyti 5640 litų, arba 470 litų per mėnesį. Ankstesniais metais visiems dirbantiems būdavo taikomas vienodas NPD, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas.

Papildomas NPD taikomas dirbantiesiems tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus.

Mažų sumų neieškos

Įstatymai numato, kad neišieškomos nepriemokos, kurias išieškoti netikslinga ekonominiu požiūriu – tai reiškia, kad konkrečios nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už pačią nepriemoką. Šiuo metu apskaičiuota, kad ekonomiškai netikslinga išieškoti nepriemoką, mažesnę nei 280 litų. Preliminarių deklaracijų duomenų analizė rodo, kad beveik pusė susidariusių mokestinių nepriemokų yra mažesnės nei 50 litų. Tokiu atveju, netgi skaičiuojant nuo šios sumos delspinigius, kurie, kaip nustatyta įstatyme, pateikus deklaracijas skaičiuojami pusę metų (180 dienų), ši suma smarkiai nepadidės.

Visais atvejais mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, ir kai jos išieškojimas sukels rimtų padarinių socialiai neapsaugotiems asmenims – nepriemoka tokiu atveju išieškoma tik tada, kai mokėtojo padėtis iš esmės pagerėja.

Jei dėl mokesčio nepriemokos atsiradusi skola nepadidėja arba skolininko padėtis iš esmės nepagerėja, tokia skola iš apskaitos dokumentų galutinai būna nurašoma po penkerių metų, t. y. suėjus išieškojimo senaties terminui.