- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didėjant gyventojų pajamoms, didėja ne tik išlaidos vartojimo reikmėms, bet ir finansinis turtas. Per metus gyventojų finansinio turto vertė ir įprastose indėlių sąskaitose, ir naudojantis kitomis ilgalaikio taupymo priemonėmis ūgtelėjo visose trijose Baltijos šalyse. Visose šalyse sumažėjo ir gyventojų, kurie negalėtų padengti nenumatytų išlaidų, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook".
Didėjo gyventojų indėlių vertė
Per 2015 metus vidutinis realusis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 6 proc., Estijoje - 6,9 proc., Latvijoje - 7,4 procento. Nors kartu didėjo ir vartojimo išlaidos, namų ūkiams pasisekė padidinti ir savo santaupas. Gyventojų indėlių finansų institucijose vertė per metus išaugo Estijoje 7,4 proc., Latvijoje - 6,3 proc., Lietuvoje - 7,9 procento.
„Didėjant namų ūkių santaupų vertei, didėja ir jų atsparumas galimoms finansinėms negandoms: indėlių - ne tik terminuotųjų, bet ir neterminuotųjų - sąskaitose laikomi pinigai skirti ne tik kasdieninėms išlaidoms, bet yra ir atsarga nenumatytiems atvejams. Apie padidėjusį finansinį atsparumą galima spręsti ir iš kitų duomenų: remiantis Eurostato duomenimis, namų ūkių, kurie nepajėgtų padengti netikėtų išlaidų, dalis per metus susitraukė Lietuvoje nuo 54,7 iki 53,2 proc., Estijoje - nuo 39,1 iki 36,7 proc., Latvijoje - nuo 67 iki 60,4 procento", - sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pensijoms sukauptas turtas – nedidelis
Per 2015 metus gyventojų pensijoms savarankiškai kaupiamo turto trečios pakopos pensijų fonduose ir pagal gyvybės draudimo sutartis vertė Lietuvoje išaugo 10,8 proc., Estijoje - 4,4 proc. ir 14,9 proc. - Latvijoje.
„Remiantis SEB banko duomenimis, ilgalaikio taupymo priemonių sąskaitose sukaupta turto vertė, tenkanti vienam kaupiančiam asmeniui, sudaro maždaug 70 proc. vidutinės vienam indėlininkui tenkančios indėlių vertės. Visgi susirūpinimą kelia tai, kad pensijai savarankiškai turtą kaupia dar labai nedidelė dalis Baltijos šalių gyventojų - 15-18 procentų. Nors žmonės ir supranta, kad yra labai svarbu patiems ruoštis pensijai, visgi konkrečius veiksmus daugelis tebeatidėlioja", - sako J. Varanauskienė.
Auga paskolų paklausa
Didėjant pajamoms ir gerėjant lūkesčiams dėl ateities, didėja ir būsto, ir vartojimo paskolų paklausa. Naujų paskolų vertė Lietuvoje 2015 metais buvo 21 proc., Estijoje - 15 proc., Latvijoje - 9 proc. didesnė negu ankstesniais metais.
„Nors ir išaugusi, naujų būsto paskolų vertė dar nesiekia prieškrizinio masto. Dabartinius augimo tempus lemia ir maža statistinė bazė, todėl apskritai skolinimosi mastas susirūpinimo nekelia", - sako J. Varanauskienė.
Lietuvoje nuo 2015 metų liepos pradėjo augti ir vartojimo, ir kitos paskirties paskolų portfelis. Praėjusių metų pabaigoje mūsų šalyje jis buvo 6,3 proc. didesnis negu 2014 metų pabaigoje. Estijoje vartojimo ir kitos paskirties paskolų portfelis didėjo 1,8 procento, Latvijoje, nors naujų paskolų paklausa pamažu ir auga, visgi anksčiau išduotų paskolų grąžinama arba nurašoma į nuostolius vis dar daugiau.
Populiarėja atsiskaitymas negrynaisiais pinigais
Didesnės pajamos, interneto ir išmaniųjų telekomunikacijų priemonių skvarba, geresnis pardavėjų ir pirkėjų susisiekimas neišeinant iš namų pamažu keičia ir gyventojų pirkimo įpročius. Nuo 2011 metų mažmeninė prekyba paštu ir internetu Baltijos šalyse padvigubėjo ar net patrigubėjo. Ir tai buvo vienas iš veiksnių, didinusių mokėjimo kortelių apyvartą. Per metus atsiskaitymo kortelėmis mastas Lietuvoje padidėjo 17,5 proc., Latvijoje - 17 proc. o Estijoje - 6,5 procento.
„Iš apyvartos augimo tempų matyti, kad atotrūkis tarp Estijos ir kitų dviejų Baltijos šalių mažėja. Visgi, kad pasivytų šiaurinę Baltijos šalį, Latvijai ir Lietuvai gali prireikti kelerių metų. Mokėjimo operacijų, tenkančių vienai kortelei, skaičius Estijoje 2015 metais buvo 141, t. y. 60 proc. daugiau negu Latvijoje ir daugiau negu dukart daugiau negu Lietuvoje", - sako J. Varanauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM parengė draudžiamų įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė konkretų draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą. ...
-
G. Nausėda: kelių priežiūra turės būti kitos Vyriausybės prioritetas
Kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pritaria kuro akcizų didinimui1
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Navickas pritaria Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą kurui. ...
-
G. Nausėda ragina rasti plačią paramą siūlymams dėl gynybos, kad jų nekeistų kitos valdžios5
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, jog parama siūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo turėtų būti plati, kad politikai kitose kadencijose nekeistų šių sprendimų. ...
-
LB tikisi, kad bankai geriau informuos klientus apie būtiniausių paslaugų krepšelį
Seimui ketinant įpareigoti bankus informuoti jų klientus apie valstybės reguliuojamo būtiniausių paslaugų krepšelio privalumus, komercinių bankų atstovė sako, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka jų poreikių. ...
-
Lietuva nutraukia dalį sutarčių su Rusija ir Baltarusija
Lietuva planuoja nutraukti tas dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurias galėtų pakeisti daugiašaliai susitarimai. ...
-
Valstybės kontrolė perspėja dėl rizikos augti biudžeto deficitui net radus pajamų gynybai
Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025–2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Vals...
-
Vilniuje – mitingas dėl pensijų dydžių ir antros pakopos sistemos
Trečiadienį Vilniuje Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija surengė mitingą šalia Seimo dėl nepasitenkinimo antra pensijų pakopa bei per mažomis pensijomis. Mitinge pasirodė ir Prezidentūros ats...
-
G. Skaistė tikisi koalicijos paramos didesniems pelno ir akcizų mokesčiams
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams. ...
-
D. Matukienė: naują verslo liudijimų tvarką pajustų daugiau nei 100 tūkst. žmonių1
Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad pokyčius pajustų apie...