„Dabar darbdaviai saugo kiekvieną kvalifikuotą darbuotoją, kuris kuria pridedamąją vertę. Yra visiškai pasikeitęs darbdavio požiūris į darbuotoją, nes kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje jau trūksta. Galvoti, kad darbdavys stengsis darbuotoją atleisti, manau, yra pasenęs požiūris“, – pabrėžia A. Butkevičius.

– Seimas priėmė naują Darbo kodeksą – tai svarbiausia socialinio modelio dalis, iki šiol kėlusi daugybę diskusijų. Prieš balsavimą baiminotės, kad pavieniai Seimo nariai įregistruos daugybę siūlymų, o Seimas tam pritars ir iškreips Vyriausybėje suderintą modelį bei Darbo kodekso nuostatas. Po ką tik pasibaigusio balsavimo Algirdas Sysas sakė, kad Seimas per daug išbalansavo darbuotojų galias ir sustiprino darbdavių galias. Jūsų akimis, koks dabar naujasis Darbo kodeksas?

– Manau, kad Seimas priėmė tą variantą, kurį buvo pateikusi Vyriausybė. Žinoma, kai kurios nuostatos dar buvo patobulintos, nes, kai vyko diskusija Socialinių reikalų ir darbo komitete, buvo pagerintos sąlygos mamoms, auginančioms vaikus, t. y. kad jos nebūtų atleidžiamos iš darbo po keturių mėnesių, kaip buvo numatyta pirminiame variante, ir kad jos dvejus metus galėtų auginti savo vaikus ir turėtų teisę sugrįžti į darbą. Taip pat nebuvo pritarta Matulevičiaus pateiktai pataisai, kad 25 proc. nuo sukaupto pelno turi būti išmokama kaip premijos arba kita forma darbuotojams, kas tikrai prasilenkia su nuosavybės klausimu ir t. t.

Manau, kad buvo priimtos visos pataisos, kurios šiandien buvo papildomai svarstomos priėmimo metu ir kurioms buvo pritarę tiek opozicijos frakcijų seniūnai, tiek valdančioji dauguma, nes suprasta, kad Darbo kodeksas Lietuvoje yra labai svarbus. Juk Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitoje pagal darbo santykių lankstumą Lietuva yra 105 vietoje – mes lygiavomės netgi su kai kuriomis Afrikos šalimis. Tai, manau, vienas faktorius, kuris reikalavo bendro visų politinių partijų Seime sutarimo.

Kadangi nebegalėjo toliau tęstis taip, kad 93 proc. darbuotojų Lietuvoje buvo atleidžiami savo noru, neišmokant jokių išeitinių išmokų, antra įgyvendinta nuostata ta, kad dabar kaip tik garantuojame darbuotojams išeitines išmokas tiek iš darbdavio pusės, tiek iš būsimo garantinio fondo, į kurį bus mokama 0,5 proc. iš darbdavių nuo darbo užmokesčio fondo.

– Į kurią pusę labiau linksta naujas Darbo kodeksas – labiau į darbuotojų ar darbdavių? Ar, jūsų nuomone, rasta pusiausvyra?

– Pirmiausia, balansas yra surastas, bet reikia suprasti, kad mes turime mąstyti daug moderniau ir naujoviškiau. Dabar darbdaviai jau saugo kiekvieną kvalifikuotą darbuotoją, kuris kuria pridedamąją vertę. Yra visiškai pasikeitęs darbdavio požiūris į darbuotoją, nes kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje jau trūksta. Galvoti, kad darbdavys stengsis darbuotoją atleisti, manau, yra pasenęs požiūris.

Kitas svarbus dalykas tas, kad Lietuva yra maža šalis, orientuota į eksportą, tad čia reikia tiek užsienio, tiek Lietuvos investicijų, o tam reikia naujų darbo vietų. Manau, kad darbo rinkoje situacija tikrai keisis, nes ir jaunimas galės lengviau įsidarbinti ir dirbti tam tikrą laiką darbo dienos metu, taip pat sudaromos sąlygos ir mamoms, auginančioms vaikus, dirbti pusę dienos, jeigu jos to sieks. Manau, kad tai subalansuotas ir labai pagrįstas Darbo kodeksas, kuriam šiandien pritarė Seimo nariai.

– Svarbus niuansas – vadinamosios tuščiosios, nenustatytos apimties, darbo sutartys, kai darbdavys išsikviečia darbuotoją tada, kai to reikia. Kodekse numatytos 8 valandos per mėnesį, už kurias darbdavys privalo apmokėti. Jūsų nuomone, ar 8 valandų pakanka?

– Kartais darbuotoją išsikviesti būtina ir tai – išskirtiniai atvejai, pavyzdžiui, kai šeimoje atsitinka nelaimė ir žmogus tikrai negali ateiti į darbą. Taip pat yra specifinių veiklos sričių, kai būtina pakeisti, tarkim, susirgusį darbuotoją: tai gali būti lėktuvo pilotas ar tam tikros gydymo įstaigos  specialistas. Tokiais atvejais reikia turėti kitą specialistą, kurį iš karto būtų galima išsikviesti.

– Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai iš 141.  Ar ne per mažai Seimo narių susirinko į posėdį, turint omeny, kokio svarbumo dokumentas buvo priimamas?

– Manau, kad Lietuvos gyvenime tai istorinis dokumentas, ir džiaugiuosi, kad Seimo nariai, esantys ir pozicijoje, ir opozicijoje, suprato, kokią svarbą ir prasmę turi šis teisės aktas. Vadinčiau tai viena iš strateginių mūsų veiklos krypčių, kuriai pritarė daugelis Seimo narių.