- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statistikos departamentui bei Lietuvos bankui skaičiuojant vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčių santykį be vienkartinių priedų ir priemokų, darbuotojų atstovai norėtų, kad jie būtų įskaitomi.
Darbdaviai, savo ruožtu, teigia, kad į formulę vienkartiniai priedai neturėtų būti įtraukti, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, jog tai - susitarimo klausimas.
Pernai Trišalėje taryboje buvo nuspręsta, kad Lietuvoje minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) turi siekti 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Vis dėlto Trišalė taryba jau kurį laiką nesusitaria dėl 2019 metų MMA dydžio, nes iš naujo diskutuoja dėl formulės sudėties.
Darbdaviai sako, kad MMA turi būti 420 eurų, o darbuotojų atstovai norėtų, kad MMA siektų 450 eurų.
Kaip atsakyme Eltai teigia Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė, Statistikos departamentas, apskaičiuodamas santykį, naudoja Eurostato metodologinius nurodymus, pagal kuriuos į formulę neįtraukiamos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos.
„Eurostatas, norėdamas palyginti darbo užmokesčio rodiklius tarp ES šalių, dažniausiai prašo pateikti ne viso šalies ūkio (be žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklų) rodiklius, nes dėl žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos specifikos rodikliai tampa ne visai palyginami“, - sako ji.
Statistikos departamentas, D. Ilekytės aiškinimu, į formulę skaičiuojant MMA ir VDU santykį taip pat neįtraukia vienkartinių priedų.
„Šiuo atveju skaičiuojant vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį neįskaitomos vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir kitos panašios išmokos“, - atsakyme Eltai sako D. Ilekytė. Ji taip pat pažymi, kad apskritai, skaičiuojant šalies VDU, vienkartiniai priedai ir priemokos yra įtraukiamos.
Kaip aiškina Statistikos departamento atstovė, vienkartinėmis (nereguliariomis) premijomis ir priedais vadinamos premijos už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus, premijos už skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių vykdymą, laikinai nesančių darbuotojų pareigų arba papildomų darbų vykdymą, ypač svarbių vienkartinių užduočių atlikimą. Vienkartinėmis premijomis taip pat vadinamos Velykų ar Kalėdų progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ atlyginimas ir panašiai.
Tuo metu reguliarūs priedai yra priedai prie valandinių (dieninių) tarifinių atlyginimų, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų (pavyzdžiui, priedai už tarnybos stažą, priemokos už darbą kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis ir pan.).
Lietuvos bankas į VDU ir MMA formulę vienkartinių priedų sakosi taip pat neįtraukiantis.
„Skaičiuodami MMA ir VDU santykį priedų neįtraukiame todėl, kad jį siejame su santykių vidurkiu tam tikrose ES šalyse. Taigi skaičiuodami šį santykį turime vadovautis ta pačia metodika. Eurostatas į VDU priedų neįtraukia. Be to, MMA yra dydis, į kurį neįskaitomi priedai, taigi jį lyginti turime su VDU, į kurį priedai taip pat neįskaitomi“, - komentare Eltai sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis.
Jo aiškinimu, skaičiuojant santykį, formulėje naudojamas Statistikos departamento skelbiamas 2017 metų VDU „ant popieriaus“ atimant nereguliarias premijas, priedus ir vienkartines pinigines išmokas. Tada pagal Lietuvos banko užmokesčio augimo prognozes apskaičiuojama, koks būtų VDU be priedų 2019 metais, ir kitų metų MMA padalijamas iš kitų metų VDU be priedų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako kitų metų MMA skaičiuojanti naudodama prognozuojamą 2018 metų šalies VDU.
„Imamas prognozuojamas 2018 metų VDU šalyje, nes šie metai nesibaigė. Pagal Finansų ministerijos skelbiamą Ekonominės raidos scenarijų 2018 metų prognozuojamas vidutinis mėnesinis bruto („ant popieriaus”, - ELTA) darbo užmokestis - 895,4 euro (čia yra su priedais ir premijomis)”, - atsakyme Eltai sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.
Tada, kaip aiškina E. Samoškaitė, imamas Eurostato suskaičiuotas 2014-2016 metais ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkis.
„Slovėnijos (santykis, - ELTA) - 50,9 proc., Prancūzijos - 47,3 proc., Liuksemburgo - 47 proc., Latvijos - 45,8 proc., Lenkijos - 45,6 proc. Šis vidurkis (Lietuvoje, - ELTA) yra 47,3 proc. - nuo 895,4 eurų MMA yra 423,5 euro”, - akcentuoja E. Samoškaitė.
Vis dėlto ministro patarėja nurodo, kad ministerija palaiko ir Lietuvos banko skaičiavimą, kuris formulę apskaičiuoja remdamasis kitų metų VDU prognoze.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad tiksliausia skaičiuoti einamųjų metų VDU prognozę. Tačiau sutinka ir su Lietuvos banko nuomone dėl skaičiavimo pasirėmus kitų metų prognoze be priedų ir premijų, nes taip skaičiuoja Eurostatas”, - sako ji.
Trišalės tarybos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad formulėje turėtų būti įtrauktas VDU su priedais.
„Mūsų požiūriu, VDU yra rodiklis, parodantis mūsų ir darbdavio ekonominę būklę. Jei darbdaviai turi galimybę mokėti priedus, o kai kur išaiškėja, kad net tūkstančiais juos moka, kai atlyginimas sutartyje yra 500 eurų, tai ir parodo jo potencialą mokėti tokius pinigus. Mes turėtume skaičiuojant MMA „rištis“ prie to VDU, kuris yra nurodytas Vyriausybės nutarime ir normaliai skaičiuojamas Lietuvoje“, - Eltai kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pridūrė, kad su Lietuvos banku ir Vyriausybe nekyla ginčų, kurių metų VDU prognozę reikėtų imti, nes visi sutinka, kad reikia naudotis 2019 metų VDU prognoze.
Tuo tarpu darbdavių atstovai Eltai teigė, kad į formulę reikėtų įtraukti praėjusių metų VDU, nes „prognozės turi savybę neišsipildyti“.
„Nors šių metų VDU faktinis dydis, panašu, kad viršys prognozę, siekis yra turėti depolitizuotą formulę, prie kurios nereikėtų grįžti bent porą Seimo kadencijų”, - atsakyme Eltai sako Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Anot jo, apskaičiuojant VDU ir MMA formulę reikėtų imti VDU be priedų, kaip tai daro Eurostatas.
„Tokiu atveju galima palyginti santykį MMA su VDU ir jis neturėtų viršyti 45-49 proc. Esamas santykis viršija, o tai iš esmės prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms”, - sako V. Levickis.
ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje Trišalė taryba vėl rinksis į posėdį, kuriame spręs dėl kitų metų MMA dydžio.
Prieš daugiau nei du mėnesius vykusiame Trišalės tarybos posėdyje preliminariai sutarta, kad nuo kitų metų sausio MMA reikėtų didinti iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc. šiuo metu esančio VDU.
Tačiau posėdyje, vykusiame prieš daugiau nei mėnesį, nuomonės išsiskyrė. Darbdavių atstovai palaikė 420 eurų dydį, darbuotojų atstovai teigė, kad MMA turėtų būti 450 eurų - remiantis kitais metais prognozuojamu VDU.
Kadangi taryba dėl minimalios algos nepriėmė bendro sprendimo, Vyriausybei pateikė atskirąsias nuomones, kokio dydžio MMA Vyriausybei rekomenduoti tvirtinti - pagal reglamentus tai vis tiek turėjo padaryti iki birželio 15 dienos.
Po to Vyriausybė galėjo priimti savo sprendimą, tačiau to irgi nepadarė - pratęsė derybų laiką, grąžino klausimą svarstyti tarybai.
Tačiau Trišalė taryba liepos 10 dienos posėdyje dėl 2019 metų MMA dydžio vėl nenusprendė, nes neišsiaiškino, pagal kokią formulę turi būti skaičiuojamas MMA ir VDU santykis.
Bet kuriuo atveju - ar taryba galiausiai vėl teiktų atskirąsias nuomones, ar pasiūlytų bendrą sprendimą - atsižvelgdama į jos siūlymus, Vyriausybė rudenį turėtų apsispręsti, kokio dydžio MMA turėtų būti nuo kitų metų.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.
Nuo šių metų sausio MMA padidinta 20 eurų, iki 400. VDU - 895 eurai, tad MMA sudaro apie 45 proc. VDU.
Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža1
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę2
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...
-
Į apyvartą išleidžiamos naujos serijos „Mano pasakos“ kolekcinės monetos3
Lietuvos bankas (LB) kitą savaitę į apyvartą išleis kolekcines monetas, skirtas pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Tai trečioji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. ...
-
Seimas imasi siūlymo įteisinti investicinę sąskaitą
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti grupės skirtingų frakcijų atstovų parengtas įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti Investicinės sąskaitos modelį. ...
-
Apklausa: bankai skolinimo standartų šiemet iš esmės nekeitė
Lietuvos komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį iš esmės nekeitė skolinimo sąlygų ir standartų, tačiau keli bankai sušvelnino būsto paskolų standartus, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką4
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...