- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienio pavakarės LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17.35 val. Seimo nariai, ekonomistai ir Vyriausybės atstovai diskutuos apie planuojamus įvesti maisto talonus. Vyriausybė paskelbė, kad kitąmet planuoja įvesti maisto talonus būtiniausioms prekėms, tačiau ekspertai teigia, kad siūloma sistema nepasiteisins, ir kelia klausimą: kam tai bus naudingiau – eiliniams žmonėms ar verslui?
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas laidoje pristatys, kaip atrodys skelbiama talonų sistema. S. Malinauskas kalbės, kad „vaučeriai“ bus prieinami visiems, ne tik socialiai remtiniems. Premjero patarėjas sako, kad nuo sausio mėnesio bus sukurta sistema, kad produkciją galėtume pirkti ir iš ūkininkų, kurie prekiauja ne tik parduotuvėse, bet ir turguose bei kitose prekybos vietose.
S. Malinauskas laidoje pasakos, kad tokia sistema yra įvedinėjama Japonijoje, Italijoje, Belgijoje.
Viename iš didžiųjų prekybos centrų dirbanti Danguolė laidoje pasakos, kad jos atlyginimas per mėnesį siekia vos 250 eurų, todėl maisto kuponai jai reikštų labai daug. Moteris sakys, kad ji turi tris vaikus, du iš jų – nepilnamečiai, o gyventi beveik nėra iš ko, todėl bet kokia valstybės pagalba – sveikintina.
Seimo narys Naglis Puteikis laidoje sakys, kad maisto talonai padės vargstantiems. Politikas teigia, kad tai puiki iniciatyva paspausti prekybos centrus bei tai padėtų smulkiesiems verslininkams ir ūkininkams, o kartu būtų naudinga ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
N. Puteikis kalbės, kad tai yra pirma tokia iniciatyva, kai valdžia atsisuko į smulkųjį verslą ir stengiasi, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į Lenkiją įsigyti pigesnių produktų.
Žmonės kuponus galėtų įsigyti už aštuonis eurus ir tam tikrose prekybos vietose su jais nusipirkti maisto produktų už 10 eurų ir taip gauti 20 proc. nuolaidą. O ją suteikusiam prekybininkui mėnesio gale būtų kompensuojama iš biudžeto. Ketinama per mėnesį leisti įsigyti ribotą kuponų skaičių. Jau žinoma, kad už juos būtų galima pirkti tik šalies ūkininkų produkciją: mėsą, pieno produktus, daržoves, vaisius. Tiesa, nedaug kur yra tokių prekybos vietų.
Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad maisto kuponai nėra išeitis. Ekonomistė laidoje pasakos, kad pastaruosius du dešimtmečius pajamos Lietuvoje sparčiausiai augo mažiausiai uždirbantiems. L. Galdikienė sakys, kad nuo 2008-ųjų darbo užmokestis mūsų šalyje didėjo daugiau kaip 40 proc. Be to, žmonės, didėjant atlyginimams, daugiau pinigų skiria paslaugoms, drabužiams ir kitoms prekėms. Moteris sakys, kad tokia praktika nepasiteisina.
Visą laidą apie Vyriausybės planuojamas naujoves žiūrėkite šią ketvirtadienio pavakarę laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min. per LNK. Vedėjas – Viktoras Jakovlevas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...