- Lina Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskolas litais paėmę gyventojai ir įmonės sulaukė gerų naujienų – tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR, kuriomis bankai skolina litus vieni kitiems, mažėja ir jau grįžo iki praėjusių metų spalio lygio.
Juda žemyn
Šešių mėnesių tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR vakar smuktelėjo iki 7,94 proc. Lietuvos banko duomenimis, pastarąjį kartą šio termino palūkanos mažesnės buvo 2008-ųjų spalio 27 d., tada jos siekė 7,9 proc. Pigiausiai šešiems mėnesiams litais skolino bankas "Nordea" ir "UniCredit Bank" (7,4 proc.), brangiausiai – "Danske" bankas (8,2 proc.).
Mažėjančios VILIBOR turėtų pradžiuginti paskolas litais paėmusius bankų klientus, jiems šiomis dienomis perskaičiuojamos palūkanos. Aukščiausiai šešių mėnesių VILIBOR buvo pakilusios praėjusių metų gruodžio 23-iąją – tada jos siekė net 10,44 proc.
Dėl itin aukštų palūkanų paskolos litais tapo beveik neprieinamos. Lietuvos banko vadovui Reinoldijui Šarkinui ne kartą teko aiškintis, kodėl paskolų litais palūkanos net iki devynių kartų skiriasi nuo paskolų eurais palūkanų. R.Šarkinas teigė, kad svertų reguliuoti VILIBOR ir komercinių bankų veiklai Lietuvos bankas turi labai nedaug – esą tėra tik įtikinėjimo ir viešumo priemonės. Lietuvos bankas nuo vasaros viešai skelbia kiekvieno banko kotiruotes.
Daugiau pasitikėjimo
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, viena pagrindinių VILIBOR mažėjimo priežasčių vadina atsigaunantį bankų tarpusavio pasitikėjimą.
"Dar viena priežastis – sėkmingas skolinimasis tarptautinėse rinkose. Be to, VILIBOR mažėjimą, manau, lėmė ir Vyriausybės veiksmai gerinti šalies ekonominę padėtį. Rezultatai, žinoma, ne taip greitai pasirodo, bet dėmesio tam skiriama daug", – vardijo finansų specialistė.
Ji neatmeta tikimybės, kad VILIBOR rodiklius žemyn spustelėjo ir praėjusią savaitę paskelbti Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys, kurie pasirodė geresni, nei tikėtasi: "Spontaninė reakcija galėjo kilti. Tačiau vertėtų sulaukti detalesnių statistikos duomenų, rodančių, kas lėmė gerėjančius BVP rodiklius. Tuomet galėsime pasitikslinti, ar tai tikrai stabilizacijos ženklai."
D.Rakauskaitė abejojo, ar VILIBOR galėjo lemti ir Lietuvos banko sprendimas viešai skelbti, kokiomis sąlygomis šalies komerciniai bankai yra pasiruošę skolinti vieni kitiems: "Kas norėjo, tas galėjo ir anksčiau sužinoti, kokiomis sąlygomis skolina bankai. Galbūt tik visuomenei tapo aiškiau, kaip yra apskaičiuojamos VILIBOR."
Rinkoje – daugiau pinigų
Vilniaus universiteto profesorius habilituotas daktaras Jonas Čičinskas įsitikinęs, kad VILIBOR ėmė mažėti atslūgus įtampai Lietuvos ekonomikoje: "Šiuo metu šalies ekonomika nebesmunka taip sparčiai kaip metų pradžioje. Bankai suskaičiavo atidėjinius blogosioms paskoloms ir, matyt, gavo garantijų iš pagrindinių bankų – įtampa sumažėjo ir bankų sektoriuje, o kartu ir tarpbankinėje rinkoje atsirado daugiau laisvės."
J.Čičinskas taip pat pripažino, kad tam įtakos turėjo ne tik sėkmingai išplatinta Vyriausybės obligacijų emisija, bet ir ekonomikai skatinti naudojama ES struktūrinių fondų bei kitų finansinių institucijų parama.
"Spaudimas litui taip pat mažėja, tačiau mūsų valiutos likimas priklauso ir nuo kaimynų veiksmų. Jeigu latas būtų devalvuotas, scenarijus gali būti liūdnas", – pridūrė pašnekovas.
Eurais skolintis pigiau
Vis dėlto tarpbankinės palūkanos litais tebėra beveik aštuonis kartus didesnės nei palūkanos eurais – EURIBOR. Kalbinti analitikai pripažįsta, kad artimiausiu metu tikėtis greitesnio VILIBOR mažėjimo nevertėtų.
"Kol Lietuvoje bus jaučiamas sunkmetis, tol ir skirtumas tarp VILIBOR ir EURIBOR palūkanų bus didelis. Pirmiausia turėtume sulaukti geresnių pramonės augimo, BVP rodiklių, tuomet ir skirtumas ims mažėti", – dėstė D.Rakauskaitė.
J.Čičinsko nuomone, gali prireikti ne mažiau kaip metų, kol VILIBOR palūkanos dar labiau priartės prie euro palūkanų: "Tas procesas pajudės greičiau, kai sugrįš pasitikėjimas Lietuvos ekonomika ir jos finansiniu stabilumu."
Skaičiai ir faktai
Vienų metų trukmės VILIBOR sumažėjo 0,06 proc. ir siekė 8,75 proc. – pastarąjį kartą toks rodiklis užfiksuotas pernai lapkričio 13 d.
Vieno ir trijų mėnesių VILIBOR palūkanos lapkričio 2 d. buvo atitinkamai 2,58 ir 6,13 proc. Mažesnės šio termino palūkanos buvo užfiksuotos atitinkamai šių metų balandžio 28 d. (2,55 proc.) ir pernai spalio 1 d. (6,06 proc.).
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
VILIBOR mažėjimas nėra staigmena, nes atsiranda pozityvių šalies rizikos stabilizacijos ženklų. Be to, didėja pasitikėjimas bankais, ir jie vis daugiau skolina vienas kitam ilgesniam laikui. VILIBOR rodiklių nepaveikė gana prasti, bet prognozuoti trečio ketvirčio bankų veiklos rezultatai.
Palūkanų normos, be abejo, mažėjo ir dėl sėkmingo Vyrausybės skolinimosi – tai rodo didėjantį užsienio rinkų pasitikėjimą mūsų šalimi. Tačiau mažėjant VILIBOR, turėtų mažėti ir indėlių litais palūkanos, nes bankams atsiranda galimybių pigiau pasiskolinti litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau21
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...