Kodėl darbuotojų trūksta net padidėjus algoms?

Lietuva dar rugsėjo mėnesį Eurostato skelbiamoje nedarbo lentelėje galėjo bent kiek džiaugtis, kad mes pagal šį rodiklį pranokstame ES vidurkį. Tačiau lapkričio antrosios pusės Užimtumo tarnybos skaičiai neguodžiantys: darbo pasiūlymų beveik vienuolika kartų mažiau nei ieškančiųjų darbo.

Dešimt populiariausių specialybių

Lietuvos užimtumo tarnyba yra sudariusi šio rudens populiariausių specialistų, kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų bei nekvalifikuotų darbininkų specialybių šalyje dešimtukus. Labiausiai darbo rinkoje pageidaujami reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, mechanikos inžinieriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo tarnautojai, buhalteriai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai.

Antrąjį dešimtuką pradeda parduotuvių pardavėjai, toliau rikiuojasi virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, dailidės ir staliai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, kepėjai ir konditeriai, darbininkai izoliuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, statybininkai.

Tarp nekvalifikuotų darbininkų labiausiai pageidaujami krovikai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, pakuotojai rankomis, prekių krovėjai į lentynas, nekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai, kiemsargiai ir giminiškų profesijų darbininkai, namų valytojai ir pagalbininkai, skalbėjai ir lygintojai rankomis, virtuvės pagalbininkai, greitojo maisto ruošėjai.

Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, šių profesijų darbuotojams susirasti darbą lengviausia. Tačiau darbdaviai ieško ir retų profesijų žmonių. Pavyzdžiui, viena Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimo darbus atliekanti įmonė apie siūlomą darbą narui skelbia praktiškai visose savivaldybėse, tačiau neranda.

Palyginus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritis, matoma, kad labiausiai pageidaujama tų pačių sričių darbuotojų. Vyrauja statybininkiškos profesijos, mat didžiausiuose miestuose itin sparčiai kyla nauji pastatai. Ir ne tik gyvenamieji. Plėtojami ir logistikos projektai, todėl visur dairomasi ir kvalifikuotų, ir paprastų sandėlio darbuotojų. Gal kiek išsiskiria laikinoji sostinė, nes tarp populiariausių ieškomų darbuotojų pakliūva mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai. Anot specialistų, tai lemia stiprėjanti maisto pramonė.

Ko kam reikia?

Parduotuvėje net nedideliame mieste pardavėja gautų darbą. Daugiausia laisvų vietų yra sostinėje – kiek daugiau nei 2,5 tūkst. Antroji vieta tenka Šiauliams, čia ieškoma daugiau nei 900 darbuotojų, trečias Kaunas su beveik 800 darbo pasiūlymų, ketvirta Klaipėda – maždaug 730.

Kituose miestuose, jau net nekalbant apie rajonų centrus, darbo susirasti gerokai sunkiau. Pavyzdžiui, penktoje vietoje esantis Panevėžys skelbia galintis pasiūlyti darbą jau tik 300 žmonių. Toliau Trakai, ieškantys 200 darbuotojų, ir Kauno rajonas – truputį mažiau nei 200. Daugiau nei po 100 laisvų darbo vietų yra tik keletoje savivaldybių – Ukmergės (189), Plungės (178), Mažeikių (151), Kėdainių (135), Radviliškio (132), Marijampolės (131), Tauragės (121), Ignalinos (116), Utenos (107). Dauguma rajonų siūlo darbą maždaug pusšimčiui bedarbių ar norinčių darbą pakeisti žmonių.

Liūdniausia situacija Pakruojyje, čia laimė dirbti gali nusišypsoti tik 20 darbuotojų. Maždaug po 30 vietų gali pasiūlyti Skuodas, Lazdijai, Švenčionys. Ko gero, net teorinės vilties įsidarbinti nėra Neringos savivaldybėje. Čia lapkričio 20-ąją Užimtumo tarnyba galėjo pasiūlyti 0,9 etato paštininkui, turinčiam teisę vairuoti automobilį.

Situacija prastėja

Eurostato duomenimis, Lietuvoje nedarbas rugsėjo mėnesį siekė 6,2 proc., o tai buvo kiek žemiau nei ES vidurkis – 6,7 proc. Mažiausias – 2,3 proc. – tradiciškai fiksuotas Čekijoje, toliau rikiavosi Vokietija ir Lenkija – po 3,4 proc. Tarp Baltijos valstybių mes užėmėme antrą vietą, didesnis 7,2 proc. nedarbas buvo Latvijoje, Estijoje jis nesiekė ir 6 proc.

Spalio 1-ąją reorganizavus Lietuvos darbo biržą į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mūsų šalies darbo rinkoje tikimasi pokyčių. Po reorganizacijos paslaugas klientams teikia 52 klientų aptarnavimo skyriai 60 savivaldybių. Deja, kol kas sumažinti nedarbo lygį darbo biržai su nauja iškaba, ko gero, nepavyks. Statistikos specialistai jau ruošia naujausias ataskaitas, kol kas žinomi preliminarūs rudens pabaigos duomenys. Lapkričio 20-ąją 15 val. Užimtumo tarnyba buvo registravusi 9 766 darbo pasiūlymus ir 107 271 jo ieškančių žmonių. Skirtumas beveik vienuolika kartų.

Kiek realiai Lietuvoje yra laisvų darbo vietų, tikslios statistikos nėra. Tačiau jų yra gerokai mažiau, nei skelbiama, nes Užimtumo tarnybos skelbimų puslapiuose vis dar ieškomi žmonės dirbti užsienyje. Ypač tai populiaru mažesniuose miestuose.

Atlyginimai augo

Ko artimiausiu metu tikėtis darbuotojams ir darbdaviams? Ekonomistai teigia, kad darbo jėgos trūkumas vers didinti atlyginimus. Tačiau naujausia spalio mėnesio Lietuvos banko apklausa rodo, kad per pusmetį šiek tiek sumažėjo įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus. Apklaustųjų nuomone, ateityje dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ši tendencija turėtų stiprėti.

"Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių ribas. Dėl to verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones. Tai svarbu stiprinant konkurencingumą ir, tikėtina, kad tokios įmonių investicijos augs", – komentuodamas spalio mėnesio situaciją sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių patvirtino, kad darbuotojų trūkumas ir toliau yra pagrindinė darbo užmokesčio didinimo priežastis. Panašiai tiek pat manė, kad ši priežastis vers didinti atlyginimus ir per artimiausią pusmetį. Tačiau, palyginti su praėjusiu pusmečiu, įmonių, kėlusių darbo užmokestį, sumažėjo 3 proc., o planuojančių jį didinti per artimiausią pusmetį dalis sumažėjo 7 proc. – iki 43 proc.

Beje, darbo vietų pasiūlą ir paklausą geriausiai iliustruoja skirtinguose regionuose mokami skirtingi atlyginimai. Šių metų trečio ketvirčio statistiniai darbo užmokesčio rodikliai bus skelbiami tik gruodžio mėnesį, o antro ketvirčio pajamų augimu stebėjosi ir Lietuvos banko ekspertai.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. antrą ketvirtį sostinės regione buvo 796 eurai ir per 3 mėn. išaugo 3,1 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione jis siekė 667 eurus ir padidėjo 3,2 proc. Atlyginimų atotrūkis tarp abiejų regionų antrą ketvirtį buvo 129 eurai.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, šalies ūkyje antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, visose apskrityse padidėjo nuo 2,6 proc. Telšių iki 4,2 proc. Šiaulių.

Skaičiuojant pagal savivaldybes, antrą ketvirtį didžiausią – 819,5 euro – darbo užmokestį, neatskaičiavus mokesčių, gavo Vilniaus miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 536 eurus – per mėnesį uždirbo Zarasų rajono savivaldybės darbuotojai. Pastarajame ir darbo pasiūlymų mažiausiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Užimtumo tarnyba

Užimtumo tarnyba portretas
Nedirbantys asmenys gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, jei turi reikiamą darbo stažą. Jas skiria ir moka SODRA.Socialines išmokas moka savivaldybės paramos skyrius. Prašom nemaišyti.

Vilija

Vilija portretas
Lyginant su visko pabrangimo, kiek pakilo? Gal nusileido?

Xxxx

Xxxx portretas
Seimo nariams algos gal ir kyla.dirbu ten pat nuo 2014m ir alga ta pati.hei moketu padoriau butu ir dirbanciu.minimalu pametu ir buk labai "laimingas" su tokia solidzia alga.
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių