- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį pirmą kartą per beveik 20 metų euras ir Amerikos doleris pasiekė paritetą – tai reiškia, kad abiejų valiutų kursas buvo lygus. Klausimas, ar euro vertė gali nukristi dar žemiau ir ką tai reikštų euro zonoje? LNK aiškino Lietuvos banko ekonomistas Linas Jurkšas.
„Valiutos kursas susideda iš dviejų valiutų – euro ir dolerio. Investuotojai ieško, kur gauti didesnę grąžą ir jie renkasi, kurią valiutą geriau pasirinkti – eurą ar dolerį. O tos grąžos didele dalimi priklauso nuo palūkanų normų – kokios tos palūkanų normos bus ateityje ir kaip jos keisis. Turime du centrinius bankus – JAV ir Europos. Šiuo metu matome, kad investuotojai tikisi, kad palūkanų normos sparčiau augs Amerikoje“, – aiškino L. Jurkšas.
Nuvertėjęs euras nėra tokia jau bloga žinia. Anot ekonomisto, eurui ir doleriui susilyginus, euro zonos produkcija tampa labiau konkurencinga Amerikoje, o tai skatina didesnes gamybos apimtis. Visas šis procesas teigiamai veikia euro zonos ekonomiką.
„Pačiai ekonomikai, dauguma tyrimų nustatė, kad tai [valiutos nuvertėjimas] yra labiau teigiamas dalykas, nes būtent per eksporto pusę nuvertėjantis euras santykinai atpigina mūsų produkciją kitose šalyse, dėl kurių nuvertėjo mūsų valiuta, pavyzdžiui, mūsų produkcija tampa konkurencingesnė Amerikoje. Jeigu per metus euras nuvertėjo apie 20 proc. prieš JAV dolerį, tai mūsų produkcija tampa apie 20 proc. pigesnė Amerikoje. Todėl gali plėstis gamyba euro zonos viduje ir plečiantis gamybai įmonės samdys daugiau darbuotojų ir didins užimtumą“, – dėstė Lietuvos banko ekonomistas.
Turizmas euro zonoje taip pat gali suintensyvėti dėl atvykstančių amerikiečių.
„Turizmas irgi yra eksportas. Euro zonos eksportas gali plėstis būtent dėl turizmo, nes amerikiečiams atvykti į Europą dabar yra 20 proc. pigiau vien dėl valiutos kurso pokyčių“, – sakė L. Jurkšas.
Jeigu kažkokioje šalyje yra blogiau su ekonomine situacija, tai toje šalyje valiutos kursas krenta ir tai padeda amortizuoti ekonomikos lėtėjimą.
Valiutos kursas krenta kartu su šalies ekonominiais rodikliais ir tai padeda amortizuoti lėtėjančią ekonomiką, nes šalis pradeda daugiau eksportuoti.
„Valiutos kursas yra investuotojų lūkesčių indikatorius. JAV centrinis bankas tas palūkanų normas kelia sparčiau, nes JAV ekonomika atsigauna sparčiau, žemas nedarbo lygis, infliacija, atmetus energetinius išteklius, yra daug aukštesnė negu euro zonoje, todėl JAV centrinis bankas gali sparčiau kelti palūkanų normas. Natūralu, kad doleris dėl to stiprėja. Valiutos kursas yra toks savireguliacijos mechanizmas – jeigu kažkokioje šalyje yra blogiau su ekonomine situacija, tai toje šalyje valiutos kursas krenta ir tai padeda amortizuoti ekonomikos augimo lėtėjimą, nes tuomet įsijungia prieš tai minėtas eksporto mechanizmas“, – aiškino L. Jurkšas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Deja, bet kritęs kursas kiekvienam euro zonos gyventojui reiškia pabrangusias prekes.
„Jeigu jūs planuojate vykti į Ameriką, tai kainos jums bus didesnės būtent dėl valiutos kurso pasikeitimo. Amerikiečiams pas mus tampa pigiau, bet mums vykstant į Ameriką darosi brangiau. Žiūrint iš infliacijos pusės euro kritimas pabrangina ir tas importuojamas iš kitų šalių prekes“, – teigė L. Jurkšas.
Euro kursas priklauso nuo situacijos JAV ir euro zonos ekonomikose.
Valiutos kursas nėra centrinio banko tikslas. Mes priimame jį tokį, koks jis yra.
„Dažniausiai ekonomistai sako, kad geriausia valiutos kurso prognozė yra tokia, kokia ji yra dabar. Net ir centriniai bankai, kurie daro makro ekonomines prognozes, dažniausiai traukia dabartinį valiutos kursą, nes jį prognozuoti – labai sudėtinga. Yra veiksniai, galintys lemti, kad valiutos kursas silpnės, pavyzdžiui, ir toliau blogėjanti situacija euro zonoje, prastesni vartotojų ir įmonių lūkesčiai. Tada valiutos kursas galėtų ir toliau smukti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, recesija Amerikoje. Jeigu ten situacija prastėtų, euro kursas galėtų stiprėti“, – tvirtino L. Jurkšas.
Centriniai bankai valiutos kursų kaitalioti negali, nes pasaulio ekonomikoje kiltų chaosas.
„Išsivysčiusių šalių centriniai bankai tokiais dalykais neužsiima. Pavyzdžiui, nuspręstų Europos centrinis bankas, kad jam reikia stipresnio ar silpnesnio valiutos kurso, tai tą patį galėtų padaryti ir JAV centrinis bankas ir tuomet gautųsi tokia kova, kuri nebūtų niekam naudinga. Valiutos kursas nėra centrinio banko tikslas. Mes priimame jį tokį, koks jis yra. Natūralu, kad valiutos kurso kaita paveikia ekonomikos augimą ir infliaciją, o pagal tai centrinis bankas priima sprendimus“, – komentavo ekonomistas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija1
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai20
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...