- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2018-2021 metams Finansų ministerija prognozuoja gerėjančias ekonomines tendencijas. Tikimasi nuosaikesnės kainų raidos, darbo užmokesčio, darbo našumo augimo, investicijų atsigavimo.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristatytas ministerijos parengtas Ekonominės raidos scenarijus 2018-2021 metams ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo.
Finansų viceministrės Miglės Tuskienės teigimu, išorės aplinkybės tapo palankesnės dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonominių aplinkybių. Investicijos didėja sparčiau, gyventojų pajamos taip pat auga sparčiau, nei tikėtasi.
„Taigi prognozės padidintos. Prognozuojame, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais - 2,8 proc. - tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo prognozuojama 2017 metų rudenį“, - sakė viceministrė.
Pasak M. Tuskienės, eksportas pernai augo sparčiai dėl partnerių rinkų atsigavimo. Tikėtina, kad augimas išliks spartus ir perspektyvoje.
Vidutinis darbo užmokestis, pasak viceministrės, augo sparčiau nei infliacija. Tokia tendencija turėtų išlikti ir ateityje.
Prognozuojama, kad padėtis darbo rinkoje darbuotojams išliks palanki visą vidutinį laikotarpį, todėl numatoma, kad darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 6,2 proc. per metus, o nedarbo lygis vidutinio laikotarpio pabaigoje gali sumažėti iki 5,9 proc.
Ministerijos teigimu, išblėsus vienkartinių veiksnių, lėmusių vidutinės metinės infliacijos šuolį 2017 metais, poveikiui, vidutiniu laikotarpiu tikimasi nuosaikesnės kainų raidos.
Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl naftos kainų, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 metais sieks 2,9 proc. - tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį, o 2019 metais - 2,4 proc., t. y. 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. vidutiniškai per metus.
Investicijos, prognozuojama, ateityje augs, nes įmonės dėl konkurencinės aplinkos priverstos investuoti.
„Tiesa, reikėtų investuoti ten, kur produktyvu, didesnė pridėtinė vertė, taip bus išvengta problemų dėl darbo našumo. Darbo našumas perspektyvoje turėtų augti panašiai, kaip darbo užmokestis, ir tai sveikos ekonomikos požymis“, - komentavo M. Tuskienė.
Tikimasi, kad svarų impulsą investicijų plėtrai sudarys 2018 metais numatomas ES fondų lėšomis finansuojami įgyvendinami investicijų projektai - jų apimtis bus dvigubai didesnė, nei 2017 metais. Vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendinami valstybinės svarbos susisiekimo infrastruktūros, energetikos srities investicijų projektai.
Šiuo metu vyraujančios tendencijos būsto rinkoje, ministerijos prognoze, vidutiniu laikotarpiu pernelyg pasikeisti neturėtų.
„2017 metais prislopusi būsto statyba turėtų išlikti panašaus lygio. Gerėjanti gyventojų finansinė padėtis išlaikys būsto paklausą, tačiau dėl vyraujančių demografinių tendencijų reikšmingo jos augimo vidutiniu laikotarpiu nesitikima. Dėl iki šiol sparčiai augusios būsto statybos tam tikruose Vilniaus mikrorajonuose jaučiamas naujų mokyklų poreikis, į kurį bus atsižvelgiama ir vidutiniu laikotarpiu planuojama statyti naujų mokyklų“, - teigiama ministerijos prognozėje.
Valstybės kontrolė 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijų patvirtino - padaryta išvada, kad jis atitinka ekonomikos aktualijas bei yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programos ir nacionalinio biudžeto projektams rengti.
Tai reiškia, kad viešųjų finansų planavimas bus atliekamas remiantis patikimomis makroekonominėmis prielaidomis.
Valstybės kontrolė teigia, kad Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, jog ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pabrėžė, kad didesnio ekonominio augimo ir geresnių prognozių vienas didžiausių stabdžių Lietuvoje yra demografinės priežastys - ne tik didelė emigracija, bet ir mirtingumo rodikliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?2
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Teisybės ieškos teisme: jeigu pavyks, 50 mln. eurų bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės1
Atsiskaitymo už energiją sistemoje – chaosas, dėl kurio kenčia gyventojai. Dalis permoka už šildymą, o už tai valstybinis reguliuotojas žada bausti šilumos punktų prižiūrėtojus. Štai vienas nepriklausomas elektros tiekėj...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...