- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas, įvertinęs šių metų pirmojo pusmečio ekonomikos rodiklius, šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę sumažino iki 4,9 proc., nors jo ekspertai birželio mėnesį prognozavo, kad šalies ekonomika augs 5,1 proc.
Priežasčių – ne viena
"Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą. Didžiąją rizikų dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs įvykiai, kurie rodo, kad šiuo metu yra didesnė tikimybė, jog ateityje ekonomikos augimo prognozė bus greičiau sumažinta, nei padidinta", – šią savaitę pristatydamas naujausias makroekonomikos prognozes sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pagrindinėmis rizikos, pasak Lietuvos banko, yra lėtesni vakcinacijos tempai ir galimos naujos, vakcinoms atsparios COVID-19 atmainos, didesnis įtampų su Kinija ir Baltarusija poveikis, užsitęsianti kainų ir atlyginimų spiralė, galinti nulemti ekonomikos perkaitimą vidutiniu laikotarpiu, taip pat įmonių bankrotų bangą galinti sukelti per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama.
"Geresni, nei laukti pirmojo pusmečio investicijų ir eksporto rezultatai leidžia tikėtis spartesnio augimo šiais metais, tačiau teigiamą šių rodiklių peržiūrą nusveria kiek mažiau palanki privataus vartojimo raida", – paaiškino G.Šimkus.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 proc. Birželį Lietuvos bankas prognozavo, kad 2022 m. šalies BVP augs 4,1 proc.
"Tai susiję daugiausia su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai. Bet tai neturėtų stipriau paveikti vidaus paklausos, tiek investicijų, tiek namų ūkių vartojimo prognozės yra palankesnės, nei buvo birželio mėnesį", – aiškino G.Šimkus.
Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą.
Skaičiai – detaliau
Lietuvos bankas prognozuoja, kad privatus vartojimas šiemet augs 5,6 proc., o kitąmet – 6,6 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 6,2 proc. ir 6,5 proc.), tuo metu investicijų augimas sieks atitinkamai 11,1 proc. ir 6,3 proc. (birželio prognozė – 8,5 proc. ir 5,5 proc.). Valdžios sektoriaus vartojimas turėtų šiemet turėtų augti 0,1 proc., o 2022 metais išlikti nepakitęs (birželio prognozė – 0,3 proc. ir 0 proc.).
Manoma, kad Lietuvos eksporto augimas šiemet sieks 11,4 proc., tačiau kitąmet sulėtės iki 4,6 proc. (birželio prognozė – 8,2 proc. ir 5,9 proc.), importas turėtų augti atitinkamai 14,8 proc. ir 7,4 proc. (birželio prognozė – 11,4 proc. ir 7,9 proc.).
"Lėtesnis ekonomikos augimas turės nedidelį poveikį darbo rinkai. Šiek tiek lėčiau, nei prognozavome anksčiau, turėtų paaugti užimtumas ir sumažėti nedarbas, tačiau dėl didinamos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei infliacija ar bendras kainų lygio didėjimas, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti", – teigė G.Šimkus.
Lietuvos banko vertinimu, užimtumas šiemet padidės 0,6 proc., o kitąmet – 0,2 proc. (birželio prognozė – 0,7 proc. ir 0,4 proc.), nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet sumažės iki 7,2 proc., o 2022 m. – iki 6,8 proc. (birželio prognozė – 7,1 proc. ir 6,6 proc.). Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 9,4 proc., kitąmet – 7,6 proc. (birželio prognozė – 7 proc. ir 5,9 proc.).
Infliacija neišvengiama
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 3,3 proc., o 2022 m. sumažės iki 2,6 proc. (birželio prognozė – 2,2 proc. ir 2,1 proc.).
"Infliacijos prognozių peržiūrai daugiausia įtakos turėjo įtempta situacija žaliavų rinkose ir dėl to stebimos aukštesnės įvairių žaliavų kainos, kurios lėmė reikšmingesnį energijos ir pramonės kainų prognozių peržiūrėjimą. Energijos kainos, kurios praėjusiais metais mažinamai veikė infliaciją, šiemet bus pagrindinis infliaciją didinantis veiksnys", – aiškino G.Šimkus.
Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet energijos kainos vidutiniškai kils 11 proc., pramonės kainų augimas sudarys 2,1 proc. ir infliaciją taip pat didins labiau nei pernai.
"Infliacijos didėjimui didžiausią įtaką turi laikini veiksniai, tokie kaip palyginamosios bazės efektai ar trikdžiai tiekimo grandinėse. Kitų metų pradžioje, tikimės, kad įtakos žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse atslūgs, išblės ir palyginamosios bazės efekto poveikis, tad energijos kainų įtaka turėtų sumenkti, mažiau turėtų kilti ir pramonės prekių kainos", – teigė G.Šimkus.
Anot jo, 2022 m. didesnę įtaką infliacijai turės su vidaus rinka susijusių paslaugų kainų padidėjimas ir spartesnis maisto produktų kainų augimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: vidutinės degalų kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę šalyje benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo liepos mažės 8–12 proc.1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo liepos mažėja 8–12 proc., ketvirtadienį pranešė Valstybinė energetikos regul...
-
Elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimui – ypatingos svarbos statusas
Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. ...
-
T. Povilauskas: maža infliacija nenustebino
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė inflia...
-
Valstybės kontrolė: atsinaujinančių išteklių naudojimas šalies transporte didėja per lėtai2
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas šalies transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros panaudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės k...
-
Registruotas nedarbas balandį Lietuvoje mažėjo iki 8,6 proc.
Registruotas nedarbas Lietuvoje gegužės pradžioje siekė 8,6 proc. – 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus. ...
-
Finansų ministrė: EK ne visai korektiškai sprendžia RRF lėšų skyrimą Lietuvai1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Europos Komisija (EK) elgiasi „ne visai korektiškai“, spręsdama dėl Lietuvai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
Ankstesnis šaltibarščių sezonas, augo ir lauko baldų pardavimai
Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo ir kt. ...
-
Seimas nebalsuos dėl atnaujinto subsidijų jaunų šeimų būstui teikimo modelio1
Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Dėl pataisų parlamente yra likęs paskutinis balsavimas. ...
-
G. Skaistė siūlo iki 22 proc. padidinti azartinių lošimų mokestį1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais. ...