- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartotojai šiuo metu yra sukaupę labai daug įšaldyto kapitalo (daiktų, automobilių, vasarnamių), kuriuo beveik nesinaudoja ir kuris galėtų nešti jiems pajamas, LRT RADIJUI sako verslininkas Ilja Laursas. O tie, kurie perka dalijimosi ekonomikos srities paslaugas, turėtų nepamiršti, kad nepatenkintiems Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepadės, todėl saugiausia iš pradžių pasirašyti sutartį, pastebi žurnalo „Valstybė“ apžvalgininkas Karolis Makrickas.
Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, sparčiai plečiasi dalijimosi ekonomika. Per tam skirtas platformas, pavyzdžiui, interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, paslaugų ieškantys vartotojai jas gali gauti iš kito žmogaus. O tie, kurie jas siūlo, – užsidirbti. Ekonomikos specialistai sako, kad tokio tipo mainai (kartais ir be tarpininkų) su laiku gali stipriai pakeisti ekonomikos dėsnius.
Anot I. Laurso, dalijimosi ekonomikos populiarumą lemia labai daug ekonominių prielaidų. „Vartotojai šiuo metu yra sukaupę labai daug įšaldyto kapitalo (daiktų, automobilių, vasarnamių), kuriuo beveik nesinaudoja. Teoriškai šitas įšaldytas kapitalas galėtų nešti jiems pajamas“, – sako verslininkas. Taip pat, priduria jis, atsiradus žaibiško bendravimo priemonėms, dalijimosi ekonomiką suvaldyti tapo lengviau – viena iš tokių dalijimosi ekonomikos svetainių Lietuvoje naudojasi 2–3 proc. visų Vilniaus miesto gyventojų.
Šioje ekonomikos srityje dalijamasi ne tik daiktais, bet ir įgūdžiais. Lietuvoje ir užsienyje yra svetainių, kuriose žmonės siūlo santechniko ar elektriko paslaugas. Bet ne visada paslaugų pirkėjai lieka visiškai patenkinti. „Nežinau, ar tokiu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padėtų. Saugiausia būtų iš pradžių pasirašyti sutartį“, – pataria K. Makrickas.
I. Laursas sako, kad jam yra tekę ir nusivilti šiomis paslaugomis. „Nėra tobulo verslo, reikia susitaikyti, kad paslaugos kokybė gali būti neprognozuojama. Tiesa, norėčiau paminėti, kad šioje ekonomikos srityje labai daug dėmesio skiriame reitingavimui. Pavyzdžiui, jei „Uber“ klientas patenkintas paslauga, jis gali reitinguoti jį vežusį vairuotoją“, – pastebi verslininkas.
Tendencijos rodo, kad dalijimosi ekonomika populiarėja ir tikrai nesustos populiarėti artimiausiu metu. „Vienos tyrimų bendrovės duomenimis, 2025 m. pasaulinė dalijimosi ekonomikos rinka bus vertinama 335 mlrd. JAV dolerių, 2014 m. ši rinka buvo vertinama buvo 15 mlrd. dolerių“, – pasakoja K. Makrickas.
Paklaustas, ar šioje srityje žmonės galėtų rasti pragyvenimo šaltinį, K. Makrickas sako, kad pirmiausia reikia suprasti, kad šioje srityje iš karto labai daug pinigų neuždirbsi. „Pavyzdžiui, „Uber“ paslaugų tiekėjas per metus uždirba apie 50–70 tūkst. dolerių, bet, jei atskaičiuosime draudimo ir taisymų išlaidas, tokių sumų nebeliks“, – pastebi apžvalgininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų6
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...